Apie

“Nemunas, laivų vyresnysis iš Kartaginos atėjo į Lietuvą jūra metuose 115 pirm gimimo Kristaus.”

Simono Grunau „Prūsijos kronikoje“ rašoma, kad Videvutis su broliu Bruteniu buvo skandinavai (langobardų gentis Winnili ???), atsikraustę į Prūsiją iš Gotlando salos, nes ją užėmė gotai. Videvutis išrinktas prūsų karaliumi, o Brutenis - kriviu krivaičiu. Jie įkūrę Rikojoto šventyklą, pastatę pilis. Grunau rašo, kad Videvutis turėjo ne 4, o 12 sūnų, pagal kuriuos vėliau pavadintos prūsų žemės. Pasak istoriko Videvutis ir Brutenis 500-aisiais metais susidegino.

http://www.jerzwald.pl/forum/viewtopic.php?p=128

Kronika Ziemi Pruskiej Piotra z Dusburga.

Wejdewutus Litalan - pierwszy władca prusów?. Brutenus - pierwszy kapłan prusów?

Dwanaścioro dzieci Wejdewutusa.
Saimo, Żejmodź, Sudo, Natang, Nadr, Szaław, Galind, Warm, Hogg, Pogia - imię żeńskie, Colmi, Pomez, Dorge (Dorge),Mato (Matto), Piopsa (Pyopso), Fernanda (Fernanda), Gedune (Gedune), Wiasgudus (Wissegaudus), Kandeim (Candeym), Tirsko (Tirsko), Maudelus (Maudelus), Sklodo (Sclodo), Nalubus (Nalubus), Glande (Glande), Henryk Monte (Henricus Monte), Glabus (Glappus), Autume (Auttume), Diwan (Diwanus)
http://palemonium.wiki.zoho.com/Herkus-Mantas-Didysis-prūsų-sukilimas.html

Vikingai ir baltų gentys

http://palemonium.wiki.zoho.com/Vikingai.html

Žinomiausias skandinavų ir baltų genčių susidūrimo faktas yra Apuolės /APULIA/(Skuodo rajone) puolimas (854 m.). Iš tikro buvo du puolimai, išsamiau yra aprašytas antrasis. Jo metu Apuolės pilyje nuo švedų vikingų antpuolio besiginantys kuršiai atsipirko sumokėdami išpirką. Baltijos jūros regione vikingų žygių, t. y., ginkluotų antpuolių jūra tradiciją perėmė kuršiai, patys ėmę puldinėti Skandinavijos pakrantes. Naujausiuose lietuvių istorikų darbuose yra keliama hipotezė, kad kuršių galėjo būti ir tikrųjų vikingų būriuose. Baltų genčių gyvenamose teritorijose buvo įkurtos normanų kolonijos ar bent jau vasaros stovyklos. Archeologai spėja, kad skandinavai turėjo turėti pastovesnį apsistojimo punktą ir Palangos apylinkėse.

Albertas Vijūkas-Kojalavičius "Lietuvos istorija" ("Historiae Lituanæ") Dantisci, Sumptibus Georgi Försteri 1650

http://www.lietuvos.net/istorija/kojalavicius/index.htm

Lietuvos svarbiausi įvykiai nuo 366 iki 1434

‎366 metai
Valentinas I nubloškė herulių, gepidų, alanų kariaunas prie Reino - Sigambrų žemėn. Pro pralaimėjimo herulų Litalanas (Littalanus) pasiūlė trauktis. Pasitraukė Prūsijon, po pralaimėjimo buvo gėdinga traukti namo. Likę be geriausių karių iš senų gyvenimo vietų kartu patraukė likę gyventojai. Krašte kyla sumaištis (Prūsijoje...). Vaidevutis įveda monarchiją – vieną valdovą (pagal bičių pavyzdį) ir visuotines taisykles. Vaidevutis – pasiskelbia vyriausiu žyniu ir įveda titulą Krivių Krivaitis. Svarbiausia šventovė Romuvoje (vėliau Šventakirvis). Karalystę paveldi sūnūs Litalanas arba Litvanas (vyriausias sūnus) (apie kitus sūnus nėra duomenų) (47 psl.)
373 metai
Litalanas iš Prūsijos išveda gentį. Į žemę kuri vėliau pradėta vadinti Lietuva ir Latvija (arba Latavija). Žemaitijoje, Sūduvoje ir Prūsijos Semboje viešpatavo Saimonas – Litavano brolis. (54 psl.)
383 metai
Polovcai sumušti Hunų prie Dono (traukiančių nuo Ugros upės Panonijon). Polovcų likučiai įsikuria prie Suomijos upės Korelos, Maskvos valduose. Jų kalba artima lietuvių k.. Sodybos buvo nuo Volgos upės ligi Suomijos. Alanų kariauna talkino gotams, vandalams, langobardams ir ypač herulams. Herulų vadas Otokaras (arba Odoakras) pakviestas pusbrolio iš Germanijos užpuolė Ticiną.
493 metai
Dalis herulų įsikuria prie Dunojaus Noriko pasienyje.
559 metai
Langobardai vedami Albojino išvyko iš Panonijos ir kartu su įvairiomis Sarmatų tautelėmis (tarp jų Gepidai, kurie dalyvavo visuose herulų žygiuose) įsiveržę Italijon viešpatavo apie 200 metų.
591 metai
Agilulfui viešpataujant gentis perėjo krikščionybėn (atrodo buvo arijonai). Romai pakvietus galų karalių Pipiną pagalbon langobardai paklūsta Romos valdžiai.

703 metai
Po popiežiaus Stepono mirties grįžo prie senųjų polinkių. (?) (56 psl.)
754 metai
Karalius Deziderijus užpuolė Romą. Popiežius Hadrijonas pasitelkęs galus su Karoliu Didžiuoju nugali longobardus.
776 metai
Išnyksta Langobardų vardas.
Italai atvyksta iš Venedų jūros į Kuršių įlanką. Nemunu patenka Žemaitijon ir Lietuvon. Vadovauja Italams Palemonas arba Publijus Libonas. (58 psl.)
908 metai
Popiežiui persikėlus į Raveną 500 kilmingųjų iš Romos išvyko tai: Palemonas – Herbo Stulpai, Julijonas Dausprungas – Kentauras, Prosperas Cezarinas – Stulpai, Ursinas bei Hektoras – Rožės herbo arba Rožyno. Todėl LDK herbas kitados buvo Kentauras, o dabar stulpai. Jie atvyko (spėjama) iš Insubrijos bei Ligurijos. Įplaukę krašto gilumon Dubysos ir Chrono santakoje įkūrė pirmą miestelį Roma Nova arba Romnove, Romove.
http://www.mokslai.lt/referatai/referatas/17751.htmlSee more

Sutrumpintai Lietuvos svarbiausi ivykiai nuo 366 iki 1434.

www.mokslai.lt

Sutrumpintai Lietuvos svarbiausi ivykiai nuo 366 iki 1434.

Lietuvos metraščių veikėjai ir jų prototipai: „Romėnai".
The personages of the Lithuanian chronicles and their prototypes: The „Romans”“.
The article deals with so-called theory of Roman origin of the Lithuanian nobility. According to 16th century Lithuanian chronicles, prince Polemon left Italy with 500 Roman nobles (...among them – leading Centaurus, Columna, Ursini and Rose families) trying to escape from the persecutions of Nero. The refugees landed territory of nowadays Lithuania, named the country, established the state – The Grand Duchy of Lithuania etc. etc. They also started 3 ruling dynasties. The first thing to be mentioned is that here we have a popular Colonna and Orsini topos which has a purpose to assert Roman origin of the Lithuanian nobility and also using of Italian heraldry has the task to legitimate Roman origin of the Lithuanian couts of arms.

More informative is the second version of the Lithuanian chronicles (Raczynski and other ms.). Here the representatives of 4 leading families are mentioned by name: Dovsprung represents Centaurus, Prosper Columna, Hector Rose and Julianus Ursini family.

Here we have the direct allusion to the great voyage of Italians to Poland in 1518. This year princess of Bari Bona Sforza became a queen of Poland and grand duchess of Lithuania. The chief protector of princess in her trip was her relative famous warrior duke Prospero Colonna (or Columna). But the things are even more complicated, because according to the chronicles the Jagiellonian kings and grand dukes (14–16th centuries) are from Columna family and even prominent Lithuanian nobles Goštautai are from it. So the wedding ceremony, which took place in year 1518 was the alliance of “Romans”. The immense heightening of Goštautai can be explained by the fact that the chronicles were created on the initiative of Albertas Goštautas, powerful chancellor of the GDL (1522–1539). It is possible, that “the alliance of ‘Romans’” was not an original idea, because of the similar plot in the Epithalamium written by Laurentius Corvinus Silesius. There also are few suggestions on the chronology of these historical writings.
Theory of Roman origin of the Lithuanian nobility;
http://www.ceeol.com/aspx/issuedetails.aspx?issueid=2a672c3e-575a-4f9a-a34c-bb3e36a14c18&articleId=6af9e3e6-470a-4a76-83dd-1d6bd03ebdc4See more

CEEOL Ancient Lithuanian Literature , Issue XVIII /2004

http://lt.wikipedia.org/wiki/Langobardai

Gentis Winnili

Langobardai (vok. Langobarden), lombardai – viena iš germanų genčių, kilusi iš Šiaurės Europos, kuri apsigyveno Dunojaus slėniuose, o iš čia įsiveržė į Bizantijos valdomą Italiją vadovaujant Alboinui. Jie įkūrė Italijos karalystę, gyvavusią iki 774 m., kai ją užėmė frankai. Pagal juos pavadintas Italijos regionas Lombardija.

Išsamiausias istorinis šaltinis apie lombardų kilmę ir istoriją yra Pauliaus Deakono "Historia gentis Langobardorum", parašyta VIII a. Paulius daug žinių sėmėsi iš VII a. "Origo Gentis Langobardorum". Origo pasakoja apie mažą gentį Winnili, gyvenusią pietų Skandinavijoje. Jie pasidalino į tris grupes ir vena iš jų išvyko ieškoti naujų žemių. Išvykimo priežastis tikriausiai buvo gyventojų perteklius. Išvykstantiems vadovavo broliai Ybor ir Aio bei jų motina Gambara. Jie atvyko į Scoringa sritį, kuri tikriausiai buvo Baltijos krantas arba Elbės žemupys. Šią sritį valdė vandalai, o jų vadai broliai Ambri ir Assi liepė pasirinkti: kariauti arba mokėti duoklę.

Winnili buvo jauni ir narsūs, tad atsisakė mokėti duoklę.

Tacitas ir Stabonas teigia, jog langobardai I a. gyveno Elbės žemupyje, kairiajame jos krante. IV–V a. apsigyveno Dunojaus vidurupio baseine. 568 m. langobardų vadovaujama saksų, sarmatų ir kitų genčių sąjunga, spaudžiama avarų puolė Šiaurės Italiją. Iš Bizantijos langobardai atėmė Lombardiją (čia išliko genties pavadinimas), Tusciją (dabar Toskana) ir sukūrė langobardų karalystę. Jos sostinė buvo Pavija. Po karaliaus Alboino mirties VI a. II pusėje užkariautos Spoleto ir Benevento teritorijos tapo savarankiškomis hercogystėmis. Karalystė buvo atkurta 584 m. 773–774 m. langobardų karalystę užkariavo frankų valdovas Karolis Didysis.^[7]

Comments (0)

RSS of this page

http://palemon.tumblr.com/

http://www.xtimeline.com/timeline/Palemono-legendos-keliais