Rusnė

Rusnės sala – Vikipedija 

lt.wikipedia.org

Rusnės sala yra sala Nemuno deltoje, Šilutės rajono Pamario krašte.

Nemuno deltoje Rusnės sala yra ne vienintelė sala: Rusnės salą supa keletas mažesnių salų.

Viena iš šių salų yra labai gerai žinoma Briedžių sala. Iš viso Nemuno deltą sudaro didelės 6 salos, o tarp jų yra mažesnės salelės su įlanko...

---

‎115 metai iki Kristaus
Kryžiokai (Ordo domus Sanctae Mariae Theutonicorum) užėmę Rusnės salą pagonių šventyklos altoriuje rado lotynišką įrašą: “Nemunas, laivų vyresnysis iš Kartaginos atėjo į Lietuvą jūra metuose 115 pirm gimimo Kristaus.”

...... Kryžiokai 1250 metais šį akmenį nusiuntė popiežiui Inocentui IV.

Tai rodo, kad lietuviai bendravo su Afrika iki Kristaus gimimo. Tuos įvykius tik kitais vardais aprašo Strijikauskis ir Kojelavičius. Tų atėjūnų visą kelionę apdainavę Raseinių panemuniuose gyvenantys žmonės.

Vandeiviai plaukdami Nemunu prie Dubysos išvydę bažnyčią pasakė: “Še, radom!” – tai Seredžius. Toliau Dubysa plaukdami nutarė įkurti stovyklą ir pasakė: “Čia kiškim ženklus” – tai Čekiškė. Toliau priplaukę nepereinamas girias tarė: “Ė! Yra galas” – tai Eyrogala. Ėjo pėsčiomis toliau ir nebegalėdami medėmis (miškais) traukti tarė: “Bet yr galas” – vietovė Betygala. Jų vadovas buvo Nemunas.

Vėliau Nemunas buvo laikomas už dievybę, ant Nemunaičių skardžio buvo jam skirta bažnyčia.

Romėnai iki gimstant Kristui, valdant Cezariui ir Antonijui, liepė paruošti žemės aprašymą ir išmatavimą.

Keturi žmonės po 32 metų 1 mėnesio ir 10 dienų darbo tai atliko. Mūsų dienas pasiekė tik veikalo ištraukos Etikus aprašymuose. Ten rašoma, kad ant saulėlydžio krašto gyvenusios: gotų, tiuringų, alanų, bastarnų, sarmatų, erulių, etų arba letų tai yra lietuvių giminės.

Pinkersonas savo raštuose sako, kad eruliai ir sarmatai yra vienos giminės.

Maltbrunas rašo, kad Sarmatai tai yra – Žemaičiai, nes niekas negalėjo ištarti žiandžiančios rašytinės Ž. Kalba sarmatų ir šiandienos žemaičių, prūsų, lietuvių kalba buvo senovėje ta pati. Tai teisybei negali prieštarauti niekas, žinoma, kad Lietuvių giminė buvo didžiai plati; atmenamuose dar laikuose gyveno upių Elbės, Oderio, Vyslos, Nemuno ir Dauguvos paupiuose, tai primena iškasami tie patys dievai.