http://www.lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?t=2232
Brunono misija turėjo dar vieną tikslą –
kad Lietuvą ir aplinkines žemes lotyniškasis krikštas pasiektų anksčiau už bizantiškąjį.
Netimeras galėjo tapti fenomenalia figūra. Beje, toks jis ir buvo. Tik per plaukelį jis netapo šventuoju. Tūkstantmečio jubiliejus verčia kiek susimąstyti šia tema. Pirmas lietuvių valdovas ...krikščionis. Bet baigęs kaip Mindaugas ir Gediminas. Krikštas ar jo idėja Lietuvai dar ilgai nebuvo didikų trokštamas tikslas. O didžiūnai su žyniais sudarė stiprią grandį.
Praleidę šansą, jie išlaikė savo religiją ir civilizaciją – unikalią, tik neabejotinai kitokią. Bet kelis šimtmečius turėjo kęsti karus su Europa. Jie nebūtų kilę, ir prūsai būtų išlikę, ir Lietuvos teritorija būtų didesnė, ir šiandien mes reikštume daugiau. Šansu, kurį siūlė Brunonas, nepasinaudojome. Nepasinaudojome visų pirma taikos ir ankstyvo įėjimo į Europą galimybe. Nepasinaudojome ateitimi, kurią įkūnijo misionierius Brunonas Bonifacijus. Šis vyras 1009 metais Lietuvai buvo Europa. Vėliau Europa inkarnavosi į karinius ordinus. Brunonas liko epizodu. O Lietuvos pagoniška civilizacija – keturių amžių istorija. Atidėtu mirties nuosprendžiu.
Gintaras Beresnevičius 2006-07-13, „Šiaurės Atėnai“