A. Vijūkas – Kojalavičius “Lietuvos istorija”

 373 metai
Litalanas iš Prūsijos išveda gentį. Į žemę kuri vėliau pradėta vadinti Lietuva ir Latvija (arba Latavija). Žemaitijoje, Sūduvoje ir Prūsijos Semboje viešpatavo Saimonas – Litavano brolis. (54 psl.)

 383 metai
Polovcai sumušti Hunų prie Dono (traukiančių nuo Ugros upės Panonijon). Polovcų likučiai įsikuria prie Suomijos upės Korelos, Maskvos valduose. Jų kalba artima lietuvių k.. Sodybos buvo nuo Volgos upės ligi Suomijos. Alanų kariauna talkino gotams, vandalams, langobardams ir ypač herulams. Herulų vadas Otokaras (arba Odoakras) pakviestas pusbrolio iš Germanijos užpuolė Ticiną.
 493 metai
Dalis herulų įsikuria prie Dunojaus Noriko pasienyje.

 559 metai
Langobardai vedami Albojino išvyko iš Panonijos ir kartu su įvairiomis Sarmatų tautelėmis (tarp jų Gepidai,  kurie dalyvavo visuose herulų žygiuose) įsiveržę Italijon viešpatavo apie 200 metų.

 591 metai
Agilulfui viešpataujant gentis perėjo krikščionybėn (atrodo buvo arijonai). Romai pakvietus galų karalių Pipiną pagalbon langobardai paklūsta Romos valdžiai.

 703 metai
Po popiežiaus Stepono mirties grįžo prie senųjų polinkių. (?) (56 psl.)

754 metai
Karalius Deziderijus užpuolė Romą. Popiežius Hadrijonas pasitelkęs galus su Karoliu Didžiuoju nugali longobardus.

 776 metai
Išnyksta Langobardų vardas.
 Italai atvyksta iš Venedų jūros į Kuršių įlanką. Nemunu patenka Žemaitijon ir Lietuvon. Vadovauja Italams Palemonas arba Publijus Libonas. (58 psl.)

 908 metai
Popiežiui persikėlus į Raveną 500 kilmingųjų iš Romos išvyko tai: Palemonas – Herbo Stulpai, Julijonas Dausprungas – Kentauras, Prosperas Cezarinas – Stulpai, Ursinas bei Hektoras – Rožės herbo arba Rožyno. Todėl LDK herbas kitados buvo Kentauras, o dabar stulpai. Jie atvyko (spėjama) iš Insubrijos bei Ligurijos. Įplaukę krašto gilumon Dubysos ir Chrono santakoje įkūrė pirmą miestelį Roma Nova arba Romnove, Romove.

 970 metai
Vladimiras (Kijevo Rusia) pajungia sau Jotvingius tarp jų ir Lietuvą.
 
Miršta Palemonas. Lieka trys sūnus: Barkus, Spera, Kūnasijus (Kūnas). Barkus įkuria Jurbarka ir iš ten valdo Žemaitiją. Kūnas įkuria Kauną. Spėra tarp Nevėžio, Šventosios ir Širvintų įkuria Spera. Julijonas Dausprungas įkuria Vilkmergę ir šalia Dzievaltoviją (t.y. Dievo valdą). Barkui mirus (jis valdė vietoje Palemono) valdo Spėra. Spera siuntė pagalbą Prūsams užpultiems Boleslovo Narsiojo (Lenkai). Mirus Sperai valdo Kūnas. 

 1040 metai
Jis padalijo valdžią Kernusijui (Keriniui) – žemės tarp Neries, Nevėžio, Dauguvos. Jaunėlis Gimbutas valdė Žemaitiją. Prieš pradėdami pulti kaimynus įkūrė Kernavę – naująją Lietuvos sostinę.

 1058 metai
 Iš Kernavės buvo užpultos Rusios žemės. Kurią vedami Sekalio jau buvo nusiaubę polovcai.
 Kijevo kunig. Jaroslavo sūnūs kariavo pasitelkę Boleslovo Narsiojo (lenkai) armiją. Taigi Lietuviai užpuolė Rusią užėmė Breslaują. Patraukė į Polocko kunigaikštystę.

 1065 metai
Išvykus i karą Lietuvių kariams. Latviai nuniokojo Lietuvą (prie Dauguvos, Žemaitiją netoli Kuršių įlankos). Grįžę kariai iškart užpuolė Latvius ir nuniokojo Latviją.

 1076 metai
Rusijoje nužudomas Izioslavas. Rusijoje prasideda stiprūs vidaus karai.

 1082 metai
Pagalbon kovon prieš Lenkus pakviečiami Lietuviai ir Polovcai. Žygis buvo iki Vyslos. Kur grįžtančią armiją sumušė Vladislovas Hermanas.

  1083 metai
Nusiaubiamos Lucko, Vladimiro ir Lvovo žemės.
 Kernius miršta. Paveldėtojas Živinbudas – Julijono Dausprungo palikuonis. Živinbudas Stulpus sujungia su Kentauro herbu. 
 Romanas (Galičo ir Vladimiro kunigaikštis) įsigali Rusioje.

 1200 metai
Romanas užpuola Jotvingius bei Lietuvius (belaisvius naudoja vietoje arklių ir jaučių).

 1205 metai
Romanas žūva mūšyje prie Zavichosto sumuštas lenkų (Kristijono) karių.
 Žvinibudas ir Mantvila Gimbutaitis (Žemaitijos kun.) užpuola Rusią. Lietuvių kariauna įveikusį Rusios karius grįždama pralaimi prie Slonimo rusų armijos likučiams.

 1206 metai
Kijevo kunig. Vladimiras Riurikaitis sumuša lietuvius ir sudaro taiką su jais.

 1211 metai
Pirmasis skitų įsiveržimas Rusijon. Užpuolami Polovcai. Rusai ir Polovcai sudaro sąjungą. Skitai sunaikina jungtinę Polovcų-Rusų kariauną. Batajus ir Kaidanas užvaldo Rusią. Polovcai sunaikinami.

 1216 metai
Lietuviai pradeda žygius į Rusią. Živinbudas ir Mantvila paruošia karo taktiką ( ir strategiją). Vadu išrenkamas Erdvilas Mantvilos vyriausias sūnus. Pagalbininkai Grundys, Eikšys, Graužys. (78 psl.)

 1217 metai
Persikėlę per Nėrį atstato totorių sudegintą pilį Naugarduką. Ekspansija prasideda nuo Poleksijos. Praktiškai be kovos užimami Gardinas, Brestas, Drohičas. Skitų išžudytos Rusų diduomenės  vietą užima Lietuvių diduomenė. Gumbrys (Goštautų protėvis) valdo Ašmeną. Erdvilas (Naugarduko kunigaikštis) valdo tarp Neries ir Pripetės: Naugarduką, Brestą, Gardiną, Poleksiją.

 1218 metai
Prasideda karas su Livonijos ordinu. Živinibudas suteikia pagalbą Prūsams. Iš Konrado (Mazovijos kun.) atimamas Kulmas. 
 Kaidanas (skitų vadas) sužinojęs, kad Erdvilas veržiasi užgrobti valdžią Rusioje, liepia Lietuviams mokėti duoklę, kitaip karas. Kaidanas persikelia per Dnieprą. Pripetės žiotyse įrengia stovyklą. Živinbūdo greitai organizuotas žygis baigėsi skitų sumušimu. 
 Mirštą Žemaitijos kunigaikštis Vykintas. Įpėdinis – Erdvilas. Erdvilas perleidžia sostą Živinbūdui.

 1219 metai
Erdvilas miršta. Valdo Michailas arba Mingaila.
 Užimamas Polockas.
 Miršta Mingaila. Įpėdiniai: Skirmantas – Naugarduke, Ginvila – Polocke. (84 psl.)

 1220 metai
Mstislavas Romanovičius negalėdamas atgauti Vladimiro valdomo Kijevo nutaria išvyti Lietuvius iš Naugarduko. Živinbudas siunčia sūnų Kukovaitį atremti puolimą. Bresto apylinkėse prie Jaseldos upės sumušama Mstislavo kariauna. Mstislavas pabėga į Lucką. Skirmantas pasinaudojęs pergale atima Pinską ir Turovą.

 1221 metai
Kukovaitis – Lietuvos ir Žemaitijos kunigaikštis.
 Skitų kunigaikštis Balaklajus nusiaubia Rusią iki Kaidanovo. Skirmantas sustabdo Skitų veržimąsi. Ir atkariauja Mozyriu, Starodubą, Černigovą, Karačevą ir Seversko žemes. Šias žemes padalija sūnums Liubartui ir Pisimantui. Treniotai (jaunausimam) paskiria Lietuvos žemes: Neries, Naugarduką ir Poleksiją. Polocką valdė Borisas Ginvilaitis susituokęs su Tverės kun. dukterimi. JIS PIRMASIS IŠ LIETUVOS KUNIGAIKŠČIŲ PRIĖMĖ KRIKŠČIONYBĘ. Buvo sutarta, kad Berezinos upė skiria Polocko kun. Nuo Lietuvos. Šį dalyką primena įkurtas Berezinos pakrantėje Borisovas. Borisas visas lėšas skyrė bažnyčių statymui.

 1225 metai
Livonijos ordinas užpuolė Kuršius kurie priklausė Lietuvai. Kolonijos Agripinos (Kelno) arkivyskupas Avigenas patraukė į kryžiaus žygį. Visi kryžininkai buvo sumušti, žuvo ir Avigena.
 
1227 metai
 Mazovijos  kun. Konradas ir  Kristijonas Kulmo vyskupas pakviečia riterius į Dobrynę. Kad gintų nuo Prūsų Mazoviją ir Lenkiją. Tačiau 2 dienų mūšyje su Prūsais ir Lietuviais liko tik 5 gyvi riteriai. Konradas iš Vokietijos pakviečia kitą ordiną – kryžiuočių.
 
Utenis nusiaubia Livoniją.
 
Šiapus Neries viešpatavo Skirmanto sūnus Treniota.
 
Skitai (Užvolgio, Nogajaus, Kazanės, Krymo) vedami Kurdo patraukė Lietuvon. Treniota su Lietuvių ir Šiaurės Rusios brolių Liubarto, Pisimanto kariaunomis sudaro sąjungą su Kijevo – Sviatoslavas, Drucko – Simeonas, Lucko-Volynės – Dovydas kunigaikščiais. Tik Utenis kariavo su Livonijos ordinu. Kurdo pagrindinė stovykla buvo Mozyriaus krašte prie Okuniovkos upės. Ten įvyko mūšis. Laimėjo Lietuviai ir jų sąjungininkai. Mūšyje žuvo Drucko – Michailas, Lucko – Andriejus, Pisimantas ir Liubartas kunigaikščiai. Po mūšio valstybę valdo Algimantas. Po Algimanto – Rimgaudas. Mirus Uteniui jis tapo Šventaragio globėju. Polocką valdė Vasilijus Rogvaldas. Polockas kariavo su Pskovu. Karą laimėjus Pskovas mokėjo duoklę. Vasilijaus Rogvaldo duktė Prakseda (Proskovija) garsėjo kaip šventoji (daug laiko praleido Spaso vienuolyne ir Romoje. 1273 metai popiežius Grigalius X paskelbė ją šventąją. Treniotos sūnus Glebas mirė jaunas be įpėdinių. Glebas atsikratė Lietuvos valdžia.
 
1235 metai
Kijevas ir gretimos žemės pasiduoda skitams. Kijevą valdo skitų kunigaikštis. Daugelis Rusios valdovų atsimeta nuo tikėjimo. Černigovo valdovas Michailas su savo dvariškiu Fiodoru dėl ištikimybės Kristui nužudomi skitų. Skitų vadas buvo Batajus.
 
PIRMASIS LIETUVIŲ VALDOVAS PASISKELBĖ DIDŽIUOJU KUNIGAIKŠČIU – RIMGAUDAS (Palemono vaikaičio Gimbuto sūnus). Jis valdė Lietuvą, Žemaitiją, Kuršą, Poleksiją, Naugarduką, Mozyriu, Pinską, Severską, Černigovą.
 
Sviatoslavas (Kijevo kun.) nutarė pasipriešinti Rimgaudo užmačioms, nes priimdamas šį titulą Rimgaudas pasiskelbė ir Rusios valdovu. Sviatoslavą parėmė: Levas (Vladimiro kun.), Dimitrijus (Drucko kun.), Kurdas (Pavolgio skitų chanas). Su visa kariauna Sviatoslavas patraukia Naugarduko užimti. Prie Mogilnos Rimgaudas su lietuvių kariais užtverė kelią. Maža Lietuvių kariuomenė sumušė sąjungininkų armiją. Sudaroma taika.
 
1238 metai
Kovos su Livonijos ordinu. Žemaitijoje mūšiuose žūva magistras Folkvinas, baronas Danlenbergas, garsus vokiečių riteris Haseldorfas ir 48 ordino broliai.
 
Miršta Rimgaudas. Šventaragis pasitenkina Žemaitija. Mindaugas (kitų vadinamas Mendolfu) paima valdžią.
 
1240 metai
Toliau į Rusios žemes Mindaugas išsiunčia brolėnus: Erdivydas, Vykintas, Tautvilas (arba Teofilas). Jaunuoliai užima svarbius Rusios miestus. Druckas, Smolensko (dalis) – Erdvydui, Vitebskas – Vykintui, Polockas – Tautvilui. Jie priima krikščionybę.
 
Mindaugas pradeda karą su brolėnais ir Rusios žemėmis. Pirmas smūgis Tautvilai. Polockas rusų – livoniečių pajėgomis apginamas. Danielius Romanovičius (Kijevas), Vasilijus (Galičas) ir kt. kunigaikščiai stojo į kovą su Lietuva. Puldami rusai užima Slonimą, Valkovyską, Mstibovą ir patraukia link Naugarduko. (100 psl.)
 
 1245 metai
Sudaroma taika su Rusija. Kaip įkaitas Mindaugo sūnus Vaišvilka apgyvendinamas Slonime. Mindaugas praranda didžiąją Rusios dalį. Tautvilas Polocko kun. palaikomas Rygos arkivyskupo ir Livonijos ordino stiprėja. Jis pereina į Romos Katalikų religija (iš graikų tikėjimo).
 
1247 metai
Žiemgaliams atvykę padėti žemaičiai sumušami riteriu (juos rėme ir Tautvila).
 
1250 metai
Tautvilas kartu su Livonijos ordinu surengia žygį Lietuvon. Magistras Andrius fon Štirlnonkas  Mindaugui pasiūlo priimti krikščionybę.
 
1252 metai
Mindaugas priima krikščionybę ir padovanoja ordinui Jotvingiją, Kuršo ir Veižių kraštus.  (102 psl.)
 Popiežius Inocentas IV per Heidenreichą (Henriką) Armakano (vėliau Kulmo) vyskupą išsiunčia Mindaugui karaliaus vainiką. NAUGARDUKE MINDAUGAS VAINIKUOJAMAS KARALIUMI.
 
1254 metai
Paskiriamas PIRMAS LIETUVOS VYSKUPAS VITAS (domininkonų ordinas vadovaujamas Šv. Hiacinto) (104 psl.)
 Mindaugas atsimeta nuo krikščionybės. Pirmiausia užpuola Lenkus. Užima Liubliną. Nuniokoja Mazoviją, Plocko pilį sudegina. Po to užpuola Prūsiją ir ją nusiaubia.
 
1260/61 metai
Įsiveržia į Kuršą (Livonijos dalį). Livonijos magistras Burchardas fon Hornhauzenas su Prūsijos, Livonijos, Danijos kariais surengė kontrapuolimą.
 Kuršiai atsimeta nuo krikščionybės ir sukyla prieš Livonijos ordiną.
 Lietuviai ir Kuršiai sumuša Livonijos armiją. Žūva magistras, Prūsijos maršalas Henrikas Botelis ir 150 ordino riterių (brolių). Kurše sudeginamos Karšuvos, Heilsburgo pilys.
 Mindaugas užpuola Sembą, apsupamas Karaliaučius.
 Mindaugas grįžta Lietuvon.
 Prūsijoje prasideda pilietinis karas.
 Prūsai atsimeta nuo krikščionybės.
 Europoje numalšinti sukilimą surenkami rinktiniai kariai. Per Notangą įžengę Prūsijos centre riteriai įkuria stovyklą. Pagrindinėms ordino jėgoms pajudėjus link prūsų stovyklos, Prūsai apeina ir užima ordino stovyklą bei sumuša Europos kariauną. Kita riterių armijos dalis vedama grafo Barbio niokoja Sembą ir Žemaitijos pasienius. Per Agnetės šventę Prūsai sumuša ir šią armiją. Grafa pateko nelaisvėn. Iš Ordino atimamos Heilsbergo, Kroicburgo, Karaliaučiaus, Bortenšteino pilys ir miestai.
 
1262 metai
Mindaugas su Švarnu (Kijevo kun. vaikaičiu) siaubia Mazoviją. Mazovijos kunigaikštis Zemovitas su sūnumi Konradu paimami nelaisvėn.
 
1263 metai
Žiemą Mindaugas nusiaubia Livoniją, sugriauna Pernu. Perėjęs Mazoviją persikėlęs per Vyslą apiplėšia Lovičiaus apygardą.
 Miršta Mindaugo žmona. Jis pagrobia Nalšios kunigaikščio Daumanto žmoną (mirusios karalienės sesuo) ir laiko ją už žmoną. Daumantas su Treniota (Žemaitijos kun.) suruošia sąmokslą. MINDAUGAS NUŽUDOMAS. Jo du sūnūs (sosto paveldėtojai) taip pat. Treniota tampa Didžiuoju Kunigaikščiu.
 
1264 metai
Tautvila (Treniotos pusbrolis) atvyksta iš Polocko .
 
Vaišvilkas Mindaugo sūnus tapęs graikų tikėjimo krikščionimi sekdamas Grigorijaus iš Polonos mokymu gyveno Galiče. Vaišvilkas sugrįžta į Lietuvą. Netoli Naugarduko pasistato vienuolyną (ten ir gyvena). Sužinojęs, kad Treniota nužudė tėvą ir kitus jo artimuosius pabėga į Pinską. Ten jis perdavė paveldėjimo teisę Tautvilai. Tai išgirdęs Treniota užima Polocką – nužudo Tautvilą. Buvę Mindaugo asmens sargybiniai nužudo Treniotą.
 
LIETUVA LIEKA BE VALDOVO.
 
Kernavėje sukviesta didikų sueiga (įkūrus Naugardą sostinė persikelia iš Kernavės Naugardan) IŠRENKA KUNIGAIKŠČIU VAIŠVILKĄ.
 
Vaišvilkas laikosi tėvo priimtų sutarčių su Švarnu. Toliau puola ir siaubia Lenkiją. Krokuvos , Sandomiro kunigaikštis Boleslovas Drovus suburia jungtinę Lenkų žemių (Liublianos, Mazovijos) kariauną įsiveržia Jotvingių žemėn. Jotvingiai vedami Komato susikauna su Lenkais. Lenkai laimi mūšį. Jotvingių diduomenė ir didžioji dalis paprastų vyrų žūva mūšio lauke. JOTVINGIŲ TAUTA PO ŠITO MŪŠIO SUNYKSTA. KRAŠTAS UŽIMAMAS LENKŲ IR PAVADINAMAS POLEKSIJA.
 
Lietuviai užpuola Livonijos ordino armiją Liubavos žemėje, nukaunamas Magistras Helmerichas ir Prūsijos did. Maršalas Ditrichas su 40 broliu. (119psl)
 
 1265 metai
Švarnas užpuola Sandomiro žemę Lenkijoje. Lenkai puolimą atremia.
 
1266 metai
Lenkai užpuola Švarno valdas. Vedami Petro (Krokuvos vaivada) laimi mūšį prieš jungtinę Lietuvių-Rusų kariauną.
 
Rusų puldinėjimai Lenkijon liovėsi. Lietuviai puolė ir toliau. Užpuolama Mazovija.
 
Vaišvilka lietuvių karinę stovyklą perkelia Rusion iš kurios lengviau pulti Lenkiją.
 
Kyla grėsmė Vladimirui ir Volynei. Vladimiro kunigaikštis LEONAS ĮVYLIOJA VAIŠVILKĄ VLADIMIRAN IR KLĄSTINGAI JĮ NUŽUDO Šv. Mykolo vienuolyne.
 
1268 metai
 
 
Valdovu išrenkamas Šventaragis (Utenio sūnus) - 96 metų senelis.
 
Prūsijon sutelkta Čekų karaliaus Otokaro (Čekija, Silezija, Vokietija) kariauna traukia Žemaitijon. Dėl pavasarį prasidėjusių potvyniu armija liko Prūsijoje. Prūsai galutinai pavergiami.
 
NADRUVIŲ GENTIS PERSIKELIA LIETUVON. SKALVIŲ DIDIKAI SUBAUTAS, SVISDETA IR SURDETA PASITRAUKIA LIETUVOS GILUMON.
 
1269 metai
Tarp Ordino riterių ir Kujavijos, Lenčicos kunigaikščio Zemislovo prasideda ginčai ir ginkluoti susidūrimai.
 
Lietuviai užpuola Kujaviją.
 
Žemaičiai gindami Pagudėnus užpuola Kryžiuočių Ordiną. Ordino Magistras nuniokoja Pagudėnus. LIKĘ GYVI PAGUDĖNAI PERSIKELIA GARDINO APYLINKĖN.
 
1270 metai
Sūduviai užpuola Kulmo kraštą. Magistro pasiųstas Hermanas fon Šenenbergas sulaiko ir sumuša sūduvių kariauną. Į pagalbą atskuba Žemaičių kunigaikštis Skomantas, jis užpuola Kulmo žemę (128 psl.). Užima Plovistos pilį. Sugriauna Turnicų, Graudeco, Marienverderio, Santiro, Christburgo pilis.
 
Lietuviai užpuola Livoniją. Prie Ezelio salos vyko mūšis.
 
Mirus Šventaragiui, valdo jo sūnus Germantas (60 metų).
 
Sudaroma sutartis su Livonijos, Kryžiuočių ordinais ir Lenkija.
 
1271 metai
Užpuolama Volynė (Levo žemės). Žygis sėkmingas.
 
Tuo metu Lenkijoje prasidėjo vidaus vaidai. Bajorijos maištui vadovauja Vladislovas Opolės kunigaikštis. Lenkų karaliaus Boleslovo Droviojo prie Bogucino maištas numalšinamas.
 
Lietuvos kariauna nuniokoja Liublino kraštą. Mazovijos ir Kujavijos kariai nusiaubia Poleksiją.
 
1274 metai
Žemaičių – Prūsų kariauna prie Liubavos sumuša ordino kariauną. Žūva magistras Henrikas ir Maršalas Ditrichas. Prie Ezelio sumušamas Livonijos Ordinas, žūva magistras Otonas ir 50 brolių.
 
1275 metai
GERMANTUI MIRUS, VYRIAUSIAS JO SŪNUS GILIGINAS PASKELBIAMAS LIETUVOS VALDOVU. Jo brolis Trobis – Žemaitijos valdovu. Karūnavimo ceremonijoje įteikiamas kalavijas ir lazda. Giligino sūnus Romuntas miršta 1277 metais.
 
1278 metai
Traidenis (Giligino sūnus arba seserėnas) užpuola Mazoviją ir Kulmą. Sunaikiną ordinui priklausiusią Birgelovos pilį. Paskui jį atsekė Skomantas su Žemaičių – Sūduvių kariais. Sudegina Liubavos ir Kulmo miestus, nusiaubia visą Kujaviją.
 
Vėliau Lietuvių raitėliai užėmė Lenčicos miestą.
 
Kovo 9 d. ?
 
Prie Daugpilio sunaikinama Livonijos ordino kariauna žūva magistras Ernstas, grafas Gelardas ir 67 broliai. Ordino vėliava atitenka Lietuviams.
 
MIRUS ROMUNTUI LIETUVĄ VALDO TROBIUS (ŽEMAITIJOS KUN.)
 
1280 metai
Mirus Boleslovui Droviajam, sostą paveldi Lešekas Juodasis. Leonas Kijevo kunigaikštis pasitelkęs lietuvius užpuola Lenkiją. Krokuvos kaštelionas Varšas sunaikina gausesnę Rusų – Lietuvių kariauną.
 
MIRŠTA TROBIUS.
 
KERNAVĖJE IŠRENKAMAS LIETUVOS DIDYSIS KUNIGAIKŠTIS NARIMANTAS. Narimantas Kentauro herbą pakeičia ginkluoto raitelio – Vyčio herbu (nors sako jį vartojo jau Mindaugas). Mindaugas pridėjęs du kryžius.
 
Narimantas perkelia sostinę iš Naugarduko į Kernavę.
 
1281 metai
Narimantas su Traideniu atima iš Lenkų pavergtų Jotvingių žemes. Bebro pakrantėje Traidenio įkuriami Raigardo pilis ir miestelis. Poleksija atitenka Traideniui.
 
Mirus Daumanto (Utenos kun.) žmonai, atvykus į laidotuves Narimanto žmonai (mirusios sesuo) Daumantas ją pasiliko sau.
 
Narimantas užpuola Uteną. Naktį iš apsupties pasprukęs Daumantas apsistoja Pskove. Toliau ten vadovavo Pskovo armijai.
 
Lietuvių – Žemaičių armija tais pačiais metais sunaikina Christburgo,  Marienverderio, Santiros, Plovistos, Graudenco pilis.
 
MIRŠTA NARIMANTAS.
 
VALDOVU TAMPA TRAIDENIS.
 
Daumantas užpuola Polocką ir jį užima.
 
 1282 metai
Lešekas Juodasis sumuša įsiveržusius Lietuvius.
 
Traidenis nužudomas nusamdytų Daumanto žmogžudžių. Traidenio sūnus Lauras priėmęs krikščionybę apsigyveno vienuolyne.
 
Daumantas su Rusios kariauna patraukė Lietuvon. Lauras (žmonių vadintas Rimantu) palieka vienuolyną ir pradėjo vadovauti karui prieš dėdę. Lemiamame mūšyje Lauras nukauna Daumantą. LAURAS (RIMANTAS) IŠRENKAMAS LIETUVOS DIDŽIUOJU KUNIGAIKŠČIU. LAURAS ATSISAKO TITULO SKIRDAMAS VYTENĮ (RŪMŲ MARŠALĄ TRAIDENIO LAIKAIS) LIETUVOS DIDŽIUOJU KUNIGAIKŠČIU. Pats vėl grįžo vienuolynan Naugarduko pašonėje esančiame.
 
Vytenis kaip ir daugelis Ariogalos (Žemaičių kraštas) didikų kildino savo giminę iš Cezarino stulpo herbo giminės.
 
1283 metai
Vytenis sutelkęs visas lietuvių pajėgas patraukia Jotvingijon. Niokodamas miestus įsiveržia Lenkijon. Lenkijos karalius Lešekas surenka armiją ir patraukia prieš lietuvius ir juos vėl sumuša.
 
Kryžiuočiai žiemą įsiveržia Lietuvon. Užima Bisenės pilį. Šiuos ordino žygius įkvėpia pabėgę Ordinan lietuviai Pelužis, Skomantas ir Girdilas (priėmę krikščionybę gyveno Ordino žemėje). Skomantas su Ordino kariauna užima Gardino pilį.
 
Žemaitijoje siautė keisti kirminai panašūs į vėžius ar skorpionus. Jiems įgėlus žmogus mirdavo per 3 dienas. Vasarai įpusėjus epidemija liovėsi.
 
1286 metai
Pelužis padedamas Ordino užpuola vestuvėse dalyvaujančius Lietuvos didikus ir juos išžudo. Krito beveik visa Lietuvos aukštuomenė.
 
1287 metai
Vytenis užpuola Dobrynę ir Ordiną. Abu žygiai sėkmingi. Mūšiuose žuvo Ordino magistras Burchardas Aremas ir 30 brolių.
 
Krokuvos valdovas Lešekas su Popiežiumi organizuoja šventą karą prieš Lietuvą. Atvyksta kariai iš Silezijos, Čekijos ir t.t.
 
1291 metai
Ordinas užpuola Lietuvą ir stipriai nuniokoja pasienio žemes.
 
Vytenis per Mazovija nuniokoja Kujaviją.
 
1294 metai
Lietuviai su Vyteniu užpuola Ordiną, tačiau grįžtančius su grobiu  juos sunaikina Ordino riteriai. Išsigelbsti Vytenis su nedideliu būriu.
 
Ordinas nusiaubia pasienio žemes, SUGRIAUNA ROMOVĘ. Pieštvės apygardoje nebelieka gyventojų.
 
Vytenis užpuola Lenčicą, nukauna kunigaikštį Kazimierą (Lenčicos kun.) ir išveda
 
36 000 belaisvių su 1800 karių.
 
Mozūrai sudaro sąjungą su Lietuviais. Mozūrijos pilyse Lietuvių įgulos.
 
1295 metai
Kryžiuočiai užpuola Mazoviją. Sunaikina Vizną.
 
1296 metai
Lietuviai užpuola Ordiną ir Livoniją. Žygiai sėkmingi.
 
1297 metai
Liubekiečių įkurta Ryga ir Livonijos ordinas pradeda tarpusavio konfliktą. Rygos vyskupas Jonas Kvirinas atsiduria kalėjime.
 
1298 metai
Ryga sudaro sąjunga su Vyteniu. Vytenis užpuola Livonijos Ordinui priklausančias pilis ir siunčia Rygon įgulą. Sunaikiną Karksį. Sunaikina Livonijos Ordino kariauną, nukauna Magistrą Brunoną ir 20 brolių.
 
1300 metai
Mirus Lenkijos karaliui Vladislovui Lokietai Vytenis įsiveržia Dobrynėn. Kryžiuočiai įsiveržia  taip pat Dobrynėn. Apipusės kovos.
 
1301 metai
Ordinas užima išduotą Aukaimio pilį. Pilies viršininkas Draika su sūnumi Pinu pereina krikščionybėn
 
1302 metai
Lenkai puola Liubliną (jį prieš 52 metus buvo užėmę Rusai) priklausiusį Rusiai. Lenkai sumuša Skitų, Lietuvių, Rusų armiją.
 
1303 metai
Liublinas užimamas. (182 psl.)
 
 1304 metai
Reino krašto grafai (Verneris fon Hoinbergas ir Adolfas fon Vintimelis) su Ordinu puola Lietuvą. Gardino kraštas, Aukaimio apylinkės (Pilis sunaikinama) vėl nusiaubiamos.
 
1305 metai
Vytenis užpuola Ordino armiją
 
1306 metai
Vytenis užpuola Didžiąją Lenkiją. Užima Kališo ir Stavišino miestus.
 
Ordinas užima Gardino priemiestį. Ordino puolimas atremiamas.
 
1307 metai
Ordinan atvyksta grafo Jono fon Španheimo riteriai. Nusiaubiama Karšuvos žemė (Žemaitijoje) iš jos likę gyvi išsikelia Lietuvon. Skronaitės, Bibeneitės, Pūtvės pilys sunaikinamos.
 
1308 metai
Žemaičiai nusiaubia Sembos žemę.
 
1309 metai
ORDINO MAGISTRAS IŠ VENECIJOS PERSIKELIA MARIENBURGAN. Atvirai pradedama savintis Lenkų Pomeranijos, Kujavijos ir Michalovo žemės.
 
1311 metai
Vytenis nuniokoja Varmės žemes. Grįžtančius Lietuvius sunaikina Ordino kariai. Vytenis sužeidžiamas.
 
Ordinas užpuola Žemaitiją.
 
Ordino laivynas Nemune sunaikinamas Surmino.(192 psl.)
 
1314 metai
Henrikas (Prūsijos maršalas) apgula Naugarduką.
 
1315 metai
MIRŠTA VYTENIS. Krašte badas ir maras. SOSTO ĮPĖDINIS – GEDIMINAS. Ordinas tuo metu sunaikina Jurbarko ir Kauno pilis. Livonijos ordinas užima Žemaitijos pakraštį – Kuršą. Goštautas pakliūna nelaisvėn. Gediminas už didelę išpirką išperka jį.
 
Surinkęs jungtinę Lietuvių armiją (Polockiečius, Naugardukiečius, Totorius) susikauna su ordino maršalu Henriku fon Plocke prie Žeimelės upelio. Žemaitija išlaisvinama nuo Ordino.
 
1319 metai
Medininkų žemėn įsiveržusi Ordino armija sunaikinama. Žūva Ordino maršalas Henrikas fon Plocke.
 
Gediminas nusiaubia Mazoviją ir Dobrynę.
 
Sudaroma 2 metų taika su Ordinu (Magistras Karolis fon Tryras).
 
Gediminas persikelia Rusion. Užpuolama Volynė. Apsupamas Vladimiras. Žūva kunigaikštis Vladimiras. Gediminui pasiduoda visas kraštas.
 
Užpuolamas Luckas (kunigaikštis Levas). Kun. Levas pabėga Severskan. Luckas atitenka Gediminui, tuo pat ir Drohičas bei Brestas. (200 psl.)
 
 
 
1320 metai
Gediminas įsiveržia Kijevo žemėn. Užimama Ovručo pilis. Kijevo kunigaikštis Stanislavas praranda Žitomirą.
 
Perejeslavlio kun. Romanas ir ištremtas Lucko kunigaikštis Levas, skitų kariai sudaro sąjungą prieš Lietuvą. Sąjungininkai apsistoja prie Irpenio upės (6 mylios nuo Kijevo). Sąjungininkai sumušami. Stanislavas pabėga į Riazanę. Kijevas pasiduoda. GEDIMINAS IŠRENKAMAS RUSIOS DIDŽIUOJU KUNIGAIKŠČIU. Jo valdžią pripažįsta Belgorodas, Slepovrodis, Kamevas, Čerkasai. Gediminas užima Brianską ir Perejeslavlį. Užima Volynę ir didelę Seversko dalį.
 
Lietuva išauga ligi Putivlio. KIJEVO RUSIOS MONARCHIJA KRINTA VIEŠPATAVUSI 430 METŲ. (204 psl.)
 
Dėl to Lenkai pradėjo kelti vaidus. Vieną kartą Boleslovas buvo nugalėjęs Kijevą ir privertęs mokėti duoklę, bet dar niekad Lenkas nebuvo tapęs Didžiuoju Rusios Kunigaikščiu. Lenkai savinosi ir Volynę.
 
Pirmasis svetimšalis valdęs Kijevą buvo Gediminas. Jo vietininku paskirtas Mintautas Alšėnų kunigaikštis. Mat Mintautas buvo priėmęs krikščionybę pagal Rusų apeigas.
 
1321 metai
Gediminas įkuria Trakus. Ir perkelia sostinę iš Kernavės į Trakus. Įkuria Vilnių, ten jau buvo šventykla, pastatydamas pilį.
 
1322 metai
Baigėsi paliaubos su Ordinu. Popiežius Europoje paskelbia kryžiaus žygį į Lietuvą. Ordinan atvyksta kariai iš Silezijos, Čekijos, Austrijos, Vokietijos. Vadovauja Vroclavo  kunigaikštis Bernardas, Švabijos kunigaikštis, Reino grafai ir kitų Vokietijos žemių grafai. Nusiaubiama Žemaitija. Visiškai sunaikinami Vaikių, Raseinių, Ariogalos, Klogėnų valsčiai. Apgulama Bisenės pilis. Pilis atlaiko apsiaustį.. Gediminas įsiveržia Livonijon, sunaikina Dorpeto, Kirumpės ir kitas pilis, pasiekia net Ravelį (Taliną).
 
1323 metai
Lietuviai padeda Pskoviečiams kovoti su Livonijos Ordinu. Pagalbon siunčiamas Dovydas – Gardino vietininkas.
 
Pavasarį užpuolama Klaipėda, Semba, Vėluva, Mazovija, Dobrynė. Dobrynė buvo taip nusiaubta, kad kunigaikštis Vladislovas atidavė šį kraštą Lenkams.
 
Fridrichas Rygos vyskupas mėgina sutaikyti Livonijos Ordiną su Lietuva. Per popiežių Joną XXII buvo pasiūlyta priimti Lietuvai krikščionybę. Gediminas atsisako tapti krikščionimi. Užpuola Livoniją ir Mazoviją (sunaikina Pultusko miestą).
 
Lenkai patyrę pavojų iš Kryžiuočių ordino ir iš Lietuvos, nutaria sudaryti sąjunga su Lietuviais. Gediminas ištekina dukterį Aldoną už Kazimiero Lenkijos valdovo. 24 000 lenkų belaisvių grąžinami namo.
 
1326 metai
Lenkų (Vladislovas) Lietuvių (Gediminas) kariauna užpuola Brandenburgo markgrafui Voldemarui priklausiusias žemes. Žygio metu mozūrų bajoras Andrius nužudo Dovydą (Gardino vietininką ir Lietuvos kariuomenės vadą).
 
1327 metai
Paskirtas naujas kariuomenės vadas Algirdas – Gedimino sūnus. Jis vėl veda armiją į Brandenburgą. Įkuria stovyklą šalia Brandenburgo žemės sostinės Frankfurto prie Oderio. Žygis buvo sėkmingas.
 
1328 metai
Gediminas siaubia Kulmą ir Prūsiją.
 
Ordinas su Vladislovu 1 metams sudaro paliaubas. Išnaudodamas šią sąjungą Ordino maršalas Ditrichas ir Altenburgo grafas apgula Veliuoną.  .
 
Pirmą kart panaudojami parakiniai ginklai. Atvykęs nutraukti Veliuonos apsiaustį NUO ŠŪVIO ŽŪSTA GEDIMINAS.
 
Gedimino dukros buvo Kazimiero Lenkijos ir Vaclovo Mazovijos valdovų žmonos. Turėjo septynis sūnus: Manvydą, Nerimantą, Algirdą, Kęstutį, Karijotą, Liubartą, Jaunutį.
 
1329 metai
JAUNUTIS TAMPA LIETUVOS DIDŽIUOJU KUNIGAIKŠČIU.
 
LAPKRIČIO 22 DIENĄ ALGIRDAS SU KĘSTUČIU PAŠALINA JAUNUTĮ. DIDŽIUOJU KUNIGAIKŠČIU TAMPA ALGIRDAS. Jaunutis išsiunčiamas Zaslavlio kunigaikštystėn, kuri vėliau atiteko Glebavičiams. (219 psl.)
 
1330 metai
Algirdas suvienytom jėgom puola abu Ordinus.
 
Livonijos paribyje siaubdami Kuršą budėjo Vitebsko, Polocko, Ukmergės, Breslaujos, Drujos kariai. Pats Algirdas su Kęstučiu užpuola Prūsiją. Nuniokojamos Karaliaučiaus, Marienburgo, Elsbergo, Sembos, Notangos, Varmės, Pamedės žemės. Atsisakydami užkariautos Žemaitijos ir Veliuonos – Ordinas sudaro taiką (Magistras Ditrichas fon Altenbergas).
 
 1331 metai
Skitai Batajaus vedami nusiaubia Rusios pasienio žemes, užvaldo Podolę, užpuola Volynės ir Kijevo kraštus. Algirdas Patraukęs prie Dniepro už Kanevo ir Čerkasų pasiekė vietą vadinama Mėlynaisiais Vandenimis. Ten susikovė su Kutlubugo (chanas), Chadžibėjaus Girėjaus ir Dimitro (sultonas) armija. Algirdas laimi, chanai krito mūšyje. Totoriai išvejami nuo Kijevo iki Očiakovo ir nuo Putivlio iki Dono žiočių. Torgovicos, Bėlaja Cerkvės, Zvenigorodo ir kt. pilys užgrobiamos. Iš Podolės išstumiami likę totoriai. Išlikę Totoriai įsikūrė Dobrudžos krašte prie Dunojaus, kelyje link Trakijos. Išvalytą kraštą valdyti pradeda brolio Karijoto sūnūs Aleksandras, Konstantinas, Teodoras, Jurgis. Pastatomos pilys: Bakotos, Kamenecas ir Smotričius. Vėliau Jurgis pakviečiamas valdovu į Valachiją bei Moldovą. Sučiavoje Jurgis nunuodijamas.
 
1332 metai
 Maskvos kunigaikštis Dimitrijus Šemiaka sumuša totorių Ordą vedama Mamajaus. Dimitrijus atsikrato totorių jungo (jį rusai vilko 150 metų). Dimitrijus nutaria užkariauti Lietuvon įeinančias Rusų žemes (Severską, Volynę, Kijevą, Vitebską, Polocką). Algirdas tuo metu gyveno Vitebske.
 
Maskvos kunigaikštis pareikalauja perleisti Rusų ir Lietuvos žemes. Algirdas (rusiškai Olgerd) staigiu puolimu (buvo net tam grįstas kelias padarytas per miškus link Maskvos) Vėlykų metu pasiekia Maskvą. Ant Pasveikinimo (nuo to ir kilo pavadinimas Poklon gora) kalno Dimitrijus sudaro taiką. Algirdas kaip nugalėtojas įžengė miestan ir kaip pergalės ženklą įsmeigė ietį valdovo (Dimitro) pilin. Sudaroma amžinoji taika, ją laimina Metropolitas.
 
VEDĘS VITEBSKO KUNIGAIKŠČIO DUKTERĮ ALGIRDAS PRIIMA KRIKŠČIONYBĘ. Vitebske pastato 2 šventoves.
 
Vilniaus vaivada vedęs lenkų Bučackių šeimos merginą priima katalikybę. Jis į Vilnių pakviečia Pranciškonus. Viešai kunigaikščiai laikosi pagoniškų apeigų.
 
1333 metai
14 pranciškonų nužudomi. Algirdas nubaudžia kurstytojus. Viso 500 žmonių baudžiami mirtimi. (228 psl.)
 
Algirdas paskelbia įstatymą leidžiantį krikščionims skelbti savo mokslą.
 
1336 metai
Mirus Vaclovui Mazovijos kunigaikščiui (vedęs Algirdo seserį). Algirdas nuniokoja Mazoviją.
 
Ordinas sunaikina Punios pilį.
 
1337 metai
Mazovijos bajorai prie Narevo sumuša Lietuvius.
 
1339 metai
Ditrichas fon Altenbergas Prūsijos magistras su Reino pfalcgrafu ir kitais per Veliuona užpuola Lietuvą. Veliuona atlaiko puolimą. Tą pačią vasarą nuniokojama Žemaitija.
 
Lenkų karalius Kazimieras ir senatas sosto įpėdiniu nutaria pakviesti Konstantiną Karijotaitį – Algirdo brolėną. Tačiau atsisakęs išsižadėti rusiškų apeigų prarado viltį tapti sosto įpėdiniu. (231 psl.)
 
Sukyla Naugarduko kunigaikštis Teodoras Karijotaitis. Teodoras išvyko pas Vengrų karalių pagalbos. Pilyse įkurdinamos Valachų (vengrų) įgulos. Algirdas užima visą Podolę, seniūnu paskirdamas Goštautą. Valachai sumušami. Nestanas (valachų vietininkas valdęs Podolę) paimtas nelaisvėn.
 
1340 metai
Lenkai konfliktuoja su Lietuva dėl Rusios. Rusią valdė Algirdo broliai: Liubartas – Lvovą. Jurgis Narimantaitis – Kremenecą.
 
 Kazimieras su Lietuva sudaro taiką. Kęstutis įsiveržia Mazovijon ir Prūsijon.
 
1342 metai
Prūsija su Liudolfu Saksonijos kunigaikščiu užpuola Lenkus ir Pomeraniją. Lietuviai užpuola Prūsiją. Prūsija žiauriai nusiaubiama. Grįžęs iš žygio ir pamatęs nusiaubtą kraštą Liudolfas išprotėja (nuo liūdesio).
 
Liudolfo įpėdinis – Henrikas Duzemeris organizuoja kryžiaus žygį Lietuvon. Kryžiaus žygį paskelbia popiežius Klemensas VI.
 
Žygyje dalyvauja vengrų karalius Liudvikas, Čeku karalius Jonas, Moravijos markgrafas Karolis (karaliaus Jono sūnus, vėliau tapęs Romos Imperijos Imperatoriumi), Brandenburgo markgrafas Halė ir kiti vokiečių kunigaikščiai. Atvyksta Danai. Prisijungia Livonijos magistras Burchardas Harenas. Europos riterių žiedas patraukė kryžiaus Žygin.
 
Kęstutis ir Algirdas sukviečia karius. Kęstutis – Žemaitijos, Poleksijos, Trakų. Algirdas Lietuvos (tuo pat Rusios). Prūsijos pasienyje sunaikinami visi kaimai.
 
1343 metai
Kryžiaus žygis prasideda. Algirdas įsiveržia Livonijon. Kęstutis Prūsijon. Lietuvon įsiveržę Kryžininkai pristigo maisto, prasideda epidemija. Lietuviai tuo metu siaubė Livoniją ir Prūsiją. Kryžininkams teko grįžti atgal. Kęstutis užpuolęs Sembą sugriauna Karaliaučių. Toliau vyksta pasienio karai.
 
1346 metai
 Ordinas su Flandrijos markgrafu siaubė Žemaitiją. Atvykęs pagalbon Algirdas sumušamas. Žemaičių ir Polockiečių pulkai su Algirdu pasitraukė Veliuonon. Žuvo daug lietuvių. Ordino magistras ta proga pastatė Karaliaučiuje mergelių vienuolyną (Lebenict’ą).
 
1347 metai
MIRUS MAGISTRUI ORDINO MAGISTRU TAMPA VINRICHAS FON KNIPRODĖ. Ordinas nuniokoja Lietuvą net iki Trakų. Algirdas įsiveržia Prūsijon. Smolensko kunigaikštystės pulkai sumušami prie Labguvos. (236 psl.)
 
 
 
1348 metai
Anglijos karalius Eduardas ir Prancūzijos karalius Pilypas Ordinan pasiunčia rinktinę 40 000 karių armiją. Kariauną vedė magistras Vinrichas. Sausio 24 dieną Ordinas laimėjo mūšį. 18 000 lietuvių krito.
 
Lenkijos karalius Kazimieras po Lietuvių pralaimėjimo užpuola Lietuvą. Liubarto ir Kęstučio valdos Rusioje atimamos. Lietuva praranda Volynę, Podolę su Belsko ir Bresto apylinkėmis.
 
1350 metai
Lietuviai įsiveržia Lenkijon (Sandomiran). Susigrąžinamos visos prarastos žemės išskyrus Lvovą.
 
1351 metai
Kazimieras kartu su Vengrijos karaliumi Liudviku (Kazimiero seserėnas) užima Vladimirą. Kęstutis pakliuvo nelaisvėn. Liubartas padedamas bajorų Ivanickių šeimos pradininko pabėga. Kęstutis taip pat pasprunka iš nelaisvės. Kęstutis sugrįžta. Atsiima Vladimirą ir iki Vengrijos pasienio nuniokoja Galičą.
 
1353 metai
Sudaroma ir vėl sulaužoma taika su Lenkija.
 
1355 metai
Ordinas baisiausiai nusiaubia Žemaitiją.
 
1356 metai
Algirdas įsiveržia Prūsijon. Ją žiauriai nusiaubia. Pasitelkęs jaunų riterių iš Anglijos, Prancūzijos, Moravijos, Čekijos, Frankonijos, Švabijos ir visos Vokietijos Ordinas atsako puolimu.
 
1360 metai
Brandenburgo Markgrafas Liudvikas (Imperatoriaus Liudviko sūnus) 3 žygiais taip nusiaubė Žemaitiją ir Lietuvą, kad daug kur stojo dykra. Pakliuvo nelaisvėn ir Kęstutis. Buvo mainai: Kęstutis už krikščionių belaisvius.
 
1361 metai
Kęstutis įveiktas tuo pačio riterio vėl pakliūna nelaisvėn. Iš Marienburgo sugeba pabėgti.
 
1362 metai
Ordinas užima Kauno pilį, Pieštvės ir Veliuonos pilis. Lietuvą dėl nederliaus užgriūna badas.
 
1363 metai
Ordinas su Livonijos ordinu bei Bavarijos grafo Volfgango kariauna visai sunaikina Ariogalos, Pernaravos, Labūnavos žemes (Žemaitijoje).
 
1365 metai
Algirdas ir Aleksandras Karijotaitis sugriauna Tilžę, Ragainę.
 
1366 metai
Lenkijos karalius Kazimieras vasalinėn priklausomybėn pajungia Belzo (kun. Jurgis Narimantaitis), Podolės (kun. Aleksandras Narimantaitis) ir Volynės kunigaikštystes.
 
 
 
1367 metai
Kęstutis užpuola Mazoviją užima Pultuską (miestas priklausė Popiežiui).
 
1 mylia nuo Kauno ordinas pastato Gotesverderio pilį. Po 5 savaičių apgulties Algirdas ir Kęstutis pilį sunaikina.
 
Ordino maršalas Šindekopfas užima Bajorų pilaitę, į nelaisvę paima 900 lietuvių karių. Juos uždaro pilyje ir sudegina kartu su pilimi.
 
1370 metai
Algirdo ir Kęstučio sutelkta jungtinė Lietuvos armija (Lietuva, Žemaitija, Rusia, Totoriai) nusiaubia Sembos žemes, sunaikina Ortelsbergo pilis. Grįžtančius lietuvius užpuola ordino magistras Henrikas (žūva šiame mūšyje). Lietuviai atsitraukia. Kęstutis veda Birutę.
 
Austrijos kunigaikštis Leopoldas su Ordinu užpuola Žemaitiją, ją nusiaubia. Kęstutis Prūsiją sunaikina Gozelankės pilį.
 
Miršta Lenkijos Karalius Kazimieras. Volynės vasalas Aleksandras Karijotaitis išvyksta Krokuvon. Vietoje jo lieka lenkų riteris Petras Turskis. Lietuviams pasirodžius jis pasiduoda. Liubartas atsiima žemes. Po to Lietuviai užpuola Liublino ir Sandomiro kraštus, juos nusiaubia.
 
1376 metai
Išvykus iš Lenkijos vengrų karaliui Liudvikui ją valdant Elžbietai (jo motinai) Lietuvos jungtinių žemių kariauna vėl užpuola Lenkiją. Nuniokoja Liublino, Sandomiro, Pogorės Krokuvos vaivadijas ir kraštus.
 
Ordino magistras Vinrichas nuniokoja Žemaitijoje 6 apygardas.
 
1377 metai
Vengrų – Lenkų karalius Liudvikas užpuola Lietuvą. Kęstutis sudaro taiką. Paleidžiami lenkų belaisviai, atiduodamas Belzas.
 
Kęstučio sūnus Vytautas užpuola Ordiną ir sunaikina Įsruties pilį.
 
1378 metai
Prūsijos maršalas Gotfridas fon Lindenas nuniokoja Lietuvą iki Vilniaus ir Trakų. Sudeginamas Vilniaus miestas.
 
1381 metai
PRŪSIJOJE MIRŠTA MAGISTRAS VINRICHAS FON KNIPRODĖ, O LIETUVOJE ALGIRDAS. ALGIRDO PAVELDĖTOJAS JO MYLIMIAUSIAS SŪNUS JOGAILA.
 
Su Julijona (Vitebsko kun.) Algirdas turėjo 6 sūnus: Vladimiras – Kijevo kunigaikštis, Jonas Žadivydas – Podolės kun., Simonas Lengvenis – Mstislavlio kun., Andrius Vingauda (Trubčevsko giminės pradžia), Konstantinas (Čartrysko giminės pradžia) – Černigovo kunigaikštis, Teodoras Liubartas (Sanguškų tėvas iš jo kilo Kovelio bei Košersko kunigaikščiai). Kiti 5 be Jogailos, pagimdyti Marijos Tverės kunigaikščio dukters: Skirgaila, Švitrigaila, Kaributas (iš jo veda giminės šaką Zbaražo bei Višnioveco kunigaikščiai), Dimitrijus (Koreco kun. pradininkas), Vygandas (Vasilijus perėjęs katalikų bažnyčion Aleksandras) Sevensko(?) ir Kernavės kunigaikštis.
 
Kęstutis turėjo 6 sūnūs: Vytautą, Patriką, Tautvilą arba Teofilį, Žygimantą arba Zigmantą, Andrių Vaidotą (Kuprius???), Daujotą.
 
Vaidila paskutiniais Algirdo viešpatavimo metais tapęs slaptosios tarybos sekretoriumi, vedęs Algirdo seserį Mariją (našlę po Dovydo mirties), sėdamas nepasitikėjimą Kęstučiu ir jo šeima organizuoja prieš Kęstutį sąmokslą. Sudaro slapta sąjunga su Ordinu. Polocke Jogaila norėdamas pašalinti Kęstučio sūnų Andrių Vaidotą jo vieton skiria Skirgailą. Polockiečiai tokiam sprendimui pasipriešina ginklu. Kęstutis palaikomas Žemaičių staigiu puolimu užima Vilnių. Suima Jogailą, jo motiną Julijoną, seserį Mariją. Vaidila pakariamas. Vytautui užstojus Jogaila paleidžiamas gyvas. Skirgaila pabėga į Ordiną. Kęstutis perima valdžią. Sukilus Severskui (kunigaikštis Dimitras Kaributas) Kęstutis išvyksta malšinti sukilimo. Jogaila užima Vilnių. Vytautas iš Trakų pabėga į Gardiną. Surinkęs kariauną Kęstutis patraukia prieš Jogailą. Derybų metu suimamas Kęstutis ir Vytautas. KRĖVOJE KĘSTUTIS NUŽUDOMAS. Nukankinamas Vidimantas (Žemaitijos bajoras, Kęstučio uošvis). Vytautas pabėga Mazovijon pas žmonos Onos tėvą (Mazovijos kunigaikštis Jonušas). Iš ten Vytautas pasitraukia Ordinan pas magistrą Konradą Celnerį.
 
1383 metai
Vytautas Marienburge, Žemaitijos bajorai jį remia.
 
Jogaila iš Mazovijos atkariauja Poleksiją.
 
Ordinas su Vytautu ir žemaičiais įsiveržia Lietuvon. Užima Trakus.
 
Po derybų su Jogaila Vytautas grįžta Lietuvon. Atgauna Gardino, Volkovysko, Bresto valdas.
 
1384 metai
Jogaila užpuola ir nuniokoja Mazoviją bei Lenkiją.
 
Mirus karaliui Liudvikui Lenkijoje ginčai dėl sosto.
 
Vengrai perduoda Liubartui (Lucko, Vladimiro, Volynės kunigaikštis) Oleską, Kremenecą, Horodlę, Lopatiną, Sniatiną (???).
 
Lenkijos karalienė paskelbiama Jadvyga. Pašalinamas iš Lenkijos Zigmantas Brandenburgietis.
 
1385 metai
Jogaila paprašo Jadvygos rankos. Lenku sąlygos – priimti su visais savo tautos luomais Romos tikėjimą, grąžinti užkariautas iš Lenkų žemes Rusioje ir Palenkėję. Sujungti Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę su Lenkų valstybe amžina sąjunga bei padėti atgauti Lenkijai žemes Silezijoje, Pomeranijoje, Prūsijoje. Jogaila sutiko, Lenkų bajorams tai tiko. Jadvyga priešinosi, nes buvo sužadėta su Austrijos kunigaikščiu Vilhelmu (už tai Vilhelmui buvo duotas 200 000 užstatas). Jogaila prisiėmė šią sumą padengti. Derybų metu Krokuvon atvyksta Austrijos kunigaikštis. Staiga atvyksta ir Jogaila. Vilhelmas išvaromas iš pilies.
 
1386 Vasario 12 d. atvyksta Jadvyga.
 
1386 METAIS VASARIO 16 DIENA
Šventojo Valentino dieną Jogaila apkrikštijamas Vladislovo vardu. Apsikrykštyja Vygandas ir Vytautas - Aleksandras, Skirgaila ir Karigaila – Kazimieras, Švitrigaila – Boleslovas, Daujotas – Jurgiu. Buvo sutarta dėl karališkosios santuokos. JOGAILA KARŪNUOJAMAS LENKIJOS KARALIUMI. Įvyksta santuoka
 
Ordino  magistras įsiveržia Lietuvon ir Žemaitijon. Andrius Vingaudas (Trubačevsko kun. Jogailos brolis) taip pat užpuola Lietuvą. Jį palaikė Lietuvos Rusios žemės, jam pasidavė Druja, Disą(???), Polockas. Užima Lukomlį. Sviatoslavas (Smolensko kunigaikštis) užpuola Vitebską, Oršą. Skirgaila, Vytautas ir lenkų savanoriai puola ginti krašto. Ordino magistras pabėga, prie Mstislavlio sumušamas Sviatoslavas (ten pat jis ir žūna). Jo sūnus Jurijus pakliūva nelaisvėn. Tapęs Jogailos vasalu išleidžiamas laisvėn. Vingaudas suimamas Polocke ir uždaromas Chencinų pilyje.
 
Nugalėjęs priešus Karalius Jogaila su karaliene grįžta Vilniun. Juos lydi Gniezno arkivyskupas Bodzenta, Krokuvos vyskupas Jonas, Mazovijos ir kitų Lenkijos žemių didikai. PO GAVĖNIOS (PAVASARIO PRADŽIA) UŽDRAUDŽIAMA GARBINTI SENUOSIUS DIEVUS LIETUVOJE IR JAI PRIKLAUSIUSIOM ŽEMĖM. Visi privalo garbinti vieną Dievą. Pakrikštijami bajorai. Steigiamos parapijos daugelį jų karalienė apdovanoja fundacijomis ir indais. Lietuvos vyskupu paskiriamas Andrius Vasila (iš Jostšembų??? giminės Lenkijoje). Sueigoje priimtas įstatymas draudžiantis graikų apeigų tikintiesiems tuoktis su katalikais. Romos Katalikų Bažnyčia atleidžiama nuo mokesčių. Pasirašo Trakų – Skirgaila, Kijevo – Vladimiras, Naugardo – Kaributas, Gardino – Vytautas kunigaikščiai.
 
Į Romą, pas popiežių Urboną IV papasakoti apie įvykius Lietuvoje ir perleisti Kristaus vietininkui aukščiausią valdžią, išvyksta Poznanės vyskupas Dobrogostas. Grįžus Lenkijon karalienei ir Lenkų didikams Jogaila užsiima Lietuvos krikštu. Naująjį tikėjimą – niekindami senąjį, žmonės priima savanoriškai. Kaimiečiams buvo duodamas baltas vilnonis rūbas.
 
Maištai Vitebske ir Polocke. Jogaila ištekina savo seserį Aleksandrą už Mazovijos kunigaikščio Zemovito ( pagimdo jam Cimbarką, vėliau Austrijos erchercorgo Ernesto žmoną, Fridricho III Romos imperatoriaus motiną). Lietuvos Didžiuoju Kunigaikščiu paskelbiamas Skirgaila. Volynėje Luckas paskiriamas lenkui Kšėslavui iš Kurozvenkų. LDK buvo Lietuvos, Žemaitijos, Polesės, Palenkės, Vitebsko, Polocko, Smolensko, Mstislavlio, Seversko, Kijevo, Volynės, dalis Podolės žemės.
 
1387 metai
Kazimieras Skirgaila tampa Lietuvos Didžiuoju Kunigaikščiu.
 
Lucke Vytautas sukyla prieš Kazimierą Skirgaila. Nepavykus užimti Vilniaus, Vytautas pabėga Mazovijon. Iš jos pas Ordino magistrą Konradą Celnerį. Nors popiežius Urbonas IV išleido raštą ordinui laikytis taikos, Konradas parėmė Vytautą kariais, lėšomis kovai prieš Lietuvą. Vytautas užrašė Ordinui Žemaitiją gaudamas 300 000 kapų.
 
Ordino ir Livonijos armijos užpuola Lietuvą. Daugelis Lietuvos didikų paremė Vytautą.
 
Jogaila Kazimierui (Skirgailai) karalystės pakanclerį Mikalojų iš Moskožovo su keliais būriais lenkų karių. Vytautas apgula Vilnių. Vilniaus nepaėmęs grįžta Ordinan.
 
1388 metai
Vytautas su Jogaila sudaro taiką bei grįžta Gardinan. Jogaila vėl delsia įvykdyti pažadus. Vytautas vis neskiriamas Lietuvos Didžiuoju kunigaikščiu. Vytautas vėl pereina Ordino pusėn.
 
Mirus Celneriui naujasis ordino magistras Konradas Valenrodas priima Vytautą, suteikia jam paramą. Prūsijoje Vytautas išgyvena 2 metus, jį lydėjo Jonas Algimantaitis (Alšėnų kunigaikštis).
 
Livonijos Ordino magistras Robinas fon Elzė.
 
Jogaila skirsto naujus žemių vietininkus.
 
1390 metai
Vytautas su Ordinu nusiaubia Lietuvą ir Lenkiją. Jogaila užima Brestą, Kamenecą, apsupa Gardiną ir jį užima.
 
Vasara kryžiaus žygin į Lietuvą atvyksta Lankasterio kunigaikštis (Anglijos karaliaus Henriko sūnus) ir Algardas – Hohenšteino grafas. Dėl Ordino veiklos jie nežinojo apie krikštą Lietuvoje. Ordino ir Livonijos magistrai su Vytautu (nusamdė karius Vokietijoje) patraukė Lietuvon. Sunaikinami Trakai. Prie Vilniaus įvyksta mūšis, miesto gynybai vadovauja Skirgaila. Mūšyje žūva Smolensko kunigaikštis Glebas, Zaslavlio kunigaikštis Simonas Jaunutaitis ir kiti kunigaikščiai. Apsiautus Vilnių nelaisvėn paimtas Konstantinas Karigaila (Jogailos brolis) nukirsdinamas. Miesto gynybai vadovauja Moskožovskis. Iš pilies buvo išvaryti visi kurie galėjo jausti prielankumą Vytautui pirmiausia – rusai. Pakliuvęs nelaisvėn Pinsko kunigaikštis Narimantas pakariamas. Vytautas neteko brolio Tautvilos. Žuvo Algardas Hohenšteino grafas. Apsiaustis truko nuo birželio 24 dienos ligi spalio 1 dienos. Grįždami kryžininkai (piligrimai) nusiaubia kraštą. Jogaila Kazimierui Skirgailai paskiria Kijevo kunigaikštystę, Jonušui Mazovijos kun. – Drahičiną, Melniką, Belską.
 
1391 metai
Vytautas vėl apgula Vilnių. Jonas Olesniakis atlaiko apgultį. Atsitraukdamas sunaikina Naugarduką ir Ukmergę. Sumuša iš Rusios atėjusį pagalbon Skirgailą. Vėliau apgulą Kauną, šalia pastato tris pilis. Aleksandras Vygandas (Jogailos brolis) nesėkmingai puola pilis. Vėliau Vygandas miršta (nunuodijamas).
 
1392 metai
Vytautas išlydi Maskvon iš Marienburgo dukterį Sofiją. Ji išteka už Maskvos kunigaikščio Vasilijaus. Slapta misija Henrikas (Plocko vyskupas, Vytauto žmonos Onos brolis, mozūrų kunigaikščio Zemovito sūnus) pasiūlo Jogailos taiką. Henrikas susituokia su Vytauto seserimi Ringaile. Jogaila turės paskelbti Vytautą Lietuvos Didžiuoju Kunigaikščiu. Vytautas sutinka su pasiūlymu. Tarpininkaujant Jadvygai Vytautas susitaiko su Skirgaila. Vytautas prisiekia visuomet būti ištikimas karaliui ir jo vasalu; VYTAUTAS IŠRENKAMAS LIETUVOS DIDŽIUOJU KUNIGAIKŠČIU. Sukyla Skirgaila. Švitrigaila pabėga Prūsijon.
 
Ordino magistras Konradas fon Jungingenas.
 
1393 metai
Švitrigaila su ordinu puola Vytauto valdas. Užima Stramelos, Suražo, Gardino pilis.
 
Jogaila sutaiko Skirgailą ir Vytautą. Į laisvę išleidžiamas Andrius Vingaudas (Trubačevsko kun., Polubinskų ir Trubeckių šeimų pradininkas).
 
1394 metai
Švitrigaila su Ordinu remiami Silezijos, Austrijos, visos Vokietijos, Prancūzijos ir Anglijos įsiveržia Lietuvon. Žygyje dalyvauja: Austrijos riteris Kinodijus, Meiseno grafas Fridrichas, škotų grafas Hildermidas ( jo tėvas gelbėdamas karalių paaukojo gyvybę), grafas Rupertas (atsisakęs Romos imperatoriaus sosto į kurį buvo kviečiamas), Konradas (Ordino magistras metęs dėl Teutonų Ordino nepaprasto grožio sužadėtinę), Vestfalijos vėliavininkas Degenhartas ir kiti. Vėlesniuose šaltiniuose teigiama kad Vytautas sutriuškino šį žygį, kituose jis iš viso nepaminėtas. Tačiau tai buvo pirmas Konrado žygis prieš Vytautą.
 
Ordino maršalas Verneris fon Tetingenas.  Du metus vyksta abipusiai plėšiamieji žygiai.
 
Vytauto valdžios nebenori pripažinti Kijevas, Severskas, Podolė.
 
1395 metai
      
 
Kijevas, Severskas, Podolė atsisako mokėti duoklę (mokesčius). Seversko kunigaikštis Dimitras Karijotaitis patraukia prieš Vytautą. Prie Nekudovo Dimitras sumušamas. Dimitras užsidaro Seversko Naugarde. Vytautas užima Naugardą, Dimitrą uždaro Vilniuje. Dimitras Aleksandro (Olegas) Riazanės kunigaikščio maldavimais buvo paleistas. Kijevo kunigaikštis Vladimiras Kijevą atiduoda Skirgailai. Vladimiras valdo Kopylį, įkuria Slucką duodamas pradžią Olelkų giminei (Slucko kunigaikščiai). (344 psl.)
 
Vienuolyne nunuodijamas Skirgaila. Kijevą valdyti skiriamas Jonas Algimantaitis (Alšėnų kunigaikštis).
 
Prie Bradovo sumuša Teodorą Karijotaitį - Podolės kunigaikštis. Ją valdyti paskiriamas lietuviai. Podolė perduodama lenkams. Severską valdo Teodoras Sanguška.
 
1396 metai
Švitrigaila pereina Livonijon ir iš ten užima Vitebską, Oršą ir kitas žemes (mat rusai jį palaikė).
 
Vytautas užima Oršą, jam pasiduoda Drucko kunigaikštis (pirmųjų Rusios valdovų palikuonis). Vytauto valdžią pripažįsta Smolensko kunigaikštis Jurijus Sviatoslavičius.
 
 Užimamas Vitebskas. Suimamas Švitrigaila.
 
Grįždamas namo Smolensko kunigaikštis užima Oršą. Kunigaikštį Jurijų palaiko Olegas – Riazanės kunigaikštis. Vytautui apsupus Smolenską Jurijus pabėga pas uošvį – kunigaikštį Olegą. Kunigaikščio Glebo broliui Jurijui patikimas Smolensko valdymas.
 
Tamerlanas (Timūras) Volgos skitų valdovas išveja kitą skitų valdovą – Tochtamyšą. Tochtamyšas pabėga pas Vytautą. Paremdamas Tochtamyšą išsiunčia kartu su juo kunigaikštį Algirdą su kariauna.
 
Prieš juos kovon stoja Krymo, Kirkelsko ir Mangupo skitų valdovai (broliai). Prie Dono įvyksta mūšis Algirdas laimi mūšį.
 
Žygiui prieš Tamerlaną Vytautas suvienija visą Rusią. Prisideda net žentas Vasilijus (Maskvos kunigaikštis).
 
1397 metai
Per Azovą prie Dono Vytautas įsiveržia Skitijon. Sumuša Nogajų tautos kariuomenę. Belaisviai apgyvendinami Lietuvoje ir Lenkijoje.
 
1398 metai
Sutraukęs Lenkijos, Lietuvos kariaunas gavęs karių pastiprinimą iš Ordino patraukia Vytautas kautis su Tamerlanu.
 
1399 metai
Prie Vorsklos upės Vytautas sumušamas Edigėjaus – Tamerlano karvedžio. Skitai apsupa Kijevą. Gavę 3000 auksinų pasitraukia.
 
Tais pačiais metais miršta pirmas Vilniaus vyskupas Andrius Vosila.
 
Pagimdžiusi dukrą miršta karalienė Jadvyga. Būtent ji buvo įkūrusi Prahoje lietuvių kolegiją.
 
1400 metai
Jogaila veda vengrę Oną (Celės dukrą, Lenkų karaliaus Kazimiero anūkę). Vytautas už išsigelbėjimą prie Vorsklos pastato pranciškonų vienuolyną Kaune.
 
1401 metai
Atnaujinamas Lietuvos ir Lenkijos sąjunga. Patvirtinama kad Lietuviai be Lenkų neriks Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio, o Lenkai be Lietuvių Karaliaus.
 
Švitrigaila sutramdo valachus (dakus).
 
1402 metai
Vietoje neveiklaus karaliaus Vaclovo čekai karaliumi kviečia Jogailą. Jogaila atsisako, viena iš priežasčių prasidėjusi Huso reformacija.
 
1403 metai
Jurijus padedamas uošvio Riazanės kunigaikščio užima Smolenską.
 
Vytautas užima Smolenską.
 
Švitrigaila vėl Ordine.
 
1404 metai
Su Ordino magistru Jungingenu sudaroma taika. Ordinui Vytautas amžiams atiduoda Žemaitiją. Už 40 000 florinų Lenkijos karaliui parduodama Dobrynė. Derybos vyko Racionže.
 
1405 metai
Vytauto kariai palieka Žemaitiją. Visuose pilyse įsikuria Ordino kariai.
 
Švitrigaila susitaiko su Vytautu. Gauna valdyti Severską.
 
1406 metai
Maskvėnams Putivlyje apiplėšus lietuvių pirklius, Vytautas užpuola Vasilijų. Prie Ugros upės sudaroma taika.
 
Švitrigaila sudeginęs Briansko ir Starodubo pilis Severską ir Naugardą perduoda  Vasilijui.
 
1408 metai
Prasideda abipusės kovos su Ordinu. Vytauto maršalas Rumbaudas užima Žemaitiją.
 
 
 
1409 metai
Ordinas užima Dobrynę. Įsiveržė iki Zlotorijos. Tarp Bidgoščiaus ir Svečės įvyksta Ordino ir Lenkų mūšis. Lenkai laimi.
 
1410 metai
Kryžiuočiai užima Volkovyską.
 
Breste Jogaila, Vytautas ir skitų chanas nusprendžia surengti bendrą žygį prieš Ordiną.
 
Vytautas su skitais įžengia Prūsijon. Susijungia su Jogaila prie Griunvaldo. Ten laimimas mūšis. Mūšyje prie Griunvaldo žūva magistras Ulrichas. Apgulamas Marienburgas. Pavėluotai atvykęs Livonijos magistras Bernas apgaulės būdu patenka Marienburgan ir atlaiko Lenkų – Lietuvių apgultį.
 
1411 metai
Torunės derybos. Žemaitija grąžinama Lietuvai.
 
1412 metai
Kęstučio anūkė Cimbarka (Zemovito, Mazovijos kun. ir Aleksandros Vytauto sesers dukra) išteka už Ernesto – Austrijos erchercogo. Imperatorius Zigmantas kursto Vytautą prieš Jogailą.
 
 
 
1413 metai
 HORODLĖJE (PRIE BŪGO) ĮVYKSTA PIRMASIS ABIEJŲ TAUTŲ SEIMŲ SUSIRINKIMAS. Lietuvių bajorams suteikiamos vienodos teisės (kaip ie lenkų bajorams).Tuo apribuojama Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio valdžia. Tik Romos tikėjimo žmonės gali užimti aukštąsias bei viešąsias pareigybes, iš tų vietų turi būti šalinami ne tik stabmeldžiai, bet ir krikščionys išsižadėję paklusti Romos popiežiui. Bajorų luomo lengvatos taip pat tik Romos tikėjimo bajorams. (385 psl.)
 
Patvirtinama ištikimybės sąjunga. LDK liks suvienyta su Lenkija, pripažindama tik tą valdovą kurį skirs Jogaila.
 
PRASIDEDA ŽEMAITIJOS KRIKŠTAS. Žemaičiai savanoriškai apsikrikštija. Medininkuose įsteigiama Žemaičių vyskupija.
 
1414 metai
Po apgulties Vytautui pasiduoda Pskovas. Valdytoju paskiria Jurgi Nosį.
 
Pasiduoda Naugardas, valdytojas Simonas Algimantaitis – Alšėnų kunigaikštis.
 
Ordino magistras Mykolas Kiuchelmeisteris užpuola Dobrynę. Jogaila užpuola Ordiną. Ordino nelaisvėn pakliūna Lietuvos maršalas Butrimas. Sudaromos 2 metų paliaubos. Turkų sultonui Mechmedui užpuolus Bosną Vengrijoje iškilo pavojus Vengrijai.
 
1415 metai
Jogaila ir Vytautas per pasiuntinius Sultonui pagrasina karu. Sultonas su Vengrais sudaro 6 metų taiką.
 
Tais pat metais iš Chacibėjaus Konstantinopolin išsiunčiama maisto, nes tas kraštas buvo nusiaubtas Turkų.
 
Lietuvos Rusiškos dalies gyventojai atsisako paklusti Romos popiežiui.
 
Naugarduke Vytauto inicijuojamas visų Lietuvos ganytojų (dvasiškių) susirinkimas. Jame suimamas Grigorijus Fotijas – Kijevo Metropolitas, kurstęs ir plėtojęs religinį bruzdėjimą. Jo įpėdiniu paskiriamas bulgaras Grigorijus Camblakas. Vytautą palaiko popiežius Martynas V.
 
Su imperatoriumi Zigmantu Vytautas slapčia derasi dėl Lietuvos karalystės paskelbimo.
 
 1416 metai
SKITŲ EMYRAS EDIGĖJUS NUSIAUBIA RUSIĄ, NUNIOKOJA KIJEVĄ. PO ŠIUO NUNIOKOJIMO KIJEVAS NIEKADOS NEBEPASIEKĖ ANKSTESNIO DIDINGUMO.
 
Mirus Jogailos žmonai, Jogaila veda Elžbietą iš Pilčos, bajoro Granovskio našlę. Lenkų senatas nepritaria šiom vedybom.
 
1417 metai
Galutinai įsteigiama Žemaičių vyskupija.
 
1418 metai
Veliuonoje nesėkmingos derybos su Ordinu.
 
Miršta Vytauto žmona Ona. Vytautas susituokia su Julijona Alšėnų kunigaikščio Algimantaičio dukra.
 
Vytautas rengiasi žygiui prieš Ordiną. Suima Švitrigailą. Rusai jį išlaisvina, jis pabėga pas imperatorių Zigmantą. Imperatoriui tarpininkaujant jiedu susitaiko.
 
Jogaila ir Vytautas užpuola Prūsiją. Tarpininkaujant popiežiaus legatui Milano arkivyskupui Baltramiejui Kaprai su Ordinu sudaroma 2 metų taika. Atvykę padėti Ordinui Danijos karalius ir Pomeranijos kunigaikštis palaiko Vytauto ir Jogailos pusę.
 
1419 metai
Mirus Užvolgio chanui Saladinui, skitai suskyla į mažesnes kunigaikštystes, prasideda vidaus kovos. Jėga valdžią paima Kerim Berdis, jo brolis Tochtamyšas pabėga pas Vytautą. Vilniuje Vytautas karūnuoja jį Užvolgio skitų chanu. Su Lietuvių kariauna jį grįžtantį Užvolgin sumuša Kerim Berdis ir jį nužudo. Trečiasis brolis Jerim Berdis pabėga pas Vytautą. Jis Vytauto paskelbiamas Užvolgio chanu. Lietuvos maršalas Mikalojus Radvila kartu su naujuoju Chanu išeina žygin. Netoli Volgos įvyksta kova ją laimi Jerim Berdis, žūna Kerim Berdis. Tauridės arba Krymo skitai (pats Edigėjus) pasižada būti ištikimi Vytautui.
 
1420 metai
Čekai atsisako paklusti popiežiui. Karaliaus vainikas pasiūlomas Jogailai ir Vytautui. Jogaila atsisako. Vytautas irgi. Antrą kart su Čekijos pasiuntiniais jie susitinka Merkinėje. Pasiūlymas vėl atmetamas.
 
1421 metai
Mirus Jogailos žmonai Elžbietai, Jogaila veda Sofiją Kijevo kunigaikščio Andriaus bei Vytauto sesers dukterį.
 
Čekai atvyksta 3 kartą. Vytautas sostan pasiūlo pusbrolį Žygimantą kun. Dimitro Kaributaičio sūnų. Taip pat pažada remti pinigais ir kariais. Žygimantas su kariais atvyksta Čekijon.
 
Imperatorius Zigmantas kursto Ordiną pradėti karą su Jogaila ir Vytautu.
 
Jogaila su Vytautu įsiveržia Prūsijon, ją nuniokoja. Ordinas pradeda taikos derybas, kryžiuočiai atsisako visų teisių į Sūduvą bei Žemaitiją, karalius grąžina ką prisiplešė. MELNO SUTARTIS.
 
1423 metai
Papildoma Melno sutartis. Kaributaitis turi pasitraukti  iš Čekijos. Karaliene vainikuojama Sofija.
 
Atvykę Čekų pasiuntiniai vėl prašo atsiųsti Kaributaitį. Karalius atsako – ne. Kaributaitis pats sutelkęs armiją išvyksta Čekijon. Iš Kaributaičio atimamos visos žemės Lenkijoje, Lietuvoje ir Rusioje.
 
1425 metai
Jogailai gimsta sūnus Vladislovas.
 
1428 metai
Vytautas sutramdo maištaujantį Naugardą.
 
Volynės sostinėje Lucke surengiamas suvažiavimas. Jį inicijuoja imperatorius Zigmantas. Mat Jogaila atsisakė remti jo organizuota žygį prieš Turkus.
 
1429 metai
Sausio 6 diena Lucke įvyksta suvažiavimas. Atvyksta Romos imperatorius Zigmantas. Zigmantas Jogailai pasiūlo Lietuvos karaliumi karūnuoti Vytautą. Atvyko Erikas Danijos – Švedijos karalius, Jono Paleologo (Konstantinopolis) pasiuntiniai, Maskvos  didysis kunigaikštis Vasilijus, Teutonų Ordinų magistrai (???), Užvolgio skitų chanai. Svarstomas pasiūlymas visomis jėgomis pradėti karą prieš Turkus ir Saracėnus. Bet pasiūlymas nepriimamas. Pasiūloma paskelbti Vytautą Lietuvos karaliumi. Lenkų senatas pasiūlymą atmetė. Vytautas palieka susirinkimą, palieka jį ir Zigmantas. (419 psl.).
 
Vytautas siunčia Lenkijon pasiuntinius, kad jie pripažintu jį Lietuvos karaliumi. Lenkai pas Vytautą, kad atsisakytų savo siekio.
 
Vytautas atmeta Lenkų pasiūlymus atsisakyti būti karaliumi. Lenkai pasiūlo Vytautui Lenkijos karūną. Vytautas ir tą pasiūlymą atmeta.
 
Atvykę imperatoriaus Zigmanto pasiuntiniai pranešė kad sekančiais metais rugsėjo 16 diena įvyks Vytauto karūnavimas.
 
1430 metai
Lenkai užblokuoja visus kelius, kad pas Vytautą neprasmuktų Zigmanto pasiuntiniai. Pasiuntiniai 2 mėnesius pralaukę Frankfurte, grįžta atgal Romon. (452 psl.).
 
Tuo pat Vytautas suserga.
 
SPALIO 27 dieną VYTAUTAS MIRŠTA.
 
1434 metai
Gardine MIRŠTA JOGAILA. (452 psl.)
 
p.s. Didžiosios Lietuvos ir Rusijos istorija baigėsi, toliau prasideda Maskovijos ir Rezespospolitos (Lietuvos-Lenkijos) valstyb. istorija.
 
Istorija sutrumpinta ir parengta Aivaro Citrono.