Ancient Ships: The Ships of Antiquity
Kuršių laivas – tai beveik plokščiadugnis laivas, pritaikytas kovoms, bei krovinio transportavimui ne tik
vidaus vandenimis, bet ir mariomis ar jūros pakrančių vandenimis, neperkraunant krovinio. Laivų konstrukcija
ir paskirtis vienija jūrų ir vidaus vandenų laivų statybos elementus iš išorės labai stabilus korpuso pasta...tymas ir
takelažo įrengimas leido laivui plaukioti mariomis, kurioms būdingas stiprus povandeninis bangnešis. Laivams
buvo būdingas išlenktas laivo korpusas su beveik plokščiu dugnu, aukštai iškelta nosimi ir laivugaliu. Ypatinga
ir tai, kad laivų išorė yra skirtinga. Jų dydis, forma, paskirtis priklausė nuo regiono (Kuršių marios, Aistmar÷s,
kanalai ar upės), savininko finansinių galimybių, indvidualių užsakovo ar statytojo polinkių, laivų statytojų
gabumų. Išskirtinis bruožas ir tas, kad mūsų aptariami laivai buvo statomi ne specializuotose laivų statyklose, o
mažose laivų statybos aikštelėse, kuriomis dažniausiai būdavo pievos, nuožulniai pasvirusios up÷s link taip, kad
pastatytų laivų korpusus būtų galima nuleisti į vandenį. Pažymėtina ir tai, kad statant laivus daugiausia buvo
remiamasi patyrimu, o ne konstrukciniais brėžiniais. Laivų statytojų tradicijos buvo šeimos narių perduodamos
iš kartos į kartą. Pagrindin÷ laivų statybin÷ medžiaga buvo ąžuolo arba rečiau pušies mediena, dugnui
naudojama šviežiai nukirstos pušies mediena. Vidutiniškai ąžuolinio laivo amžius siekdavo 30 metų.
Šio tipo laivai pirmą kartą minimi VII–XII amžiuje, didžiausio populiarumo pasiek÷ X amžiuje, ir buvo
naudojami iki XI amžiaus pabaigos.
Šių laivų gausa įrodo juos buvus ir svarbiausia susisiekimo priemone tame
krašte. Plokščiadugniai laivai lengvai prisišvartuoja prie seklių pakrančių iškrauti ir įkrauti krovinio, pasiimti
keleivių, tam nereikia specialių įrengimų, t.y. uosto. Šis faktas paaiškina iki šiol daug diskusijų keliantį
klausimą dėl uosto nebuvimo Klaip÷doje (kalbant apie to meto uostus Lietuvoje, minimas tik Šventosios
uostas). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir pajūrio gyvenviet÷s buvo išsid÷sčiusios išilgai Kuršių marių pakrančių
ir pajūrio. Laivai tiko ne tik krovinių ar keleivių transportavimui, bet ir karo reikmėms
Akivaizdu, kad atstatant Klaipėdos pilį, tikslinga būtų atstatyti ir kuršių laivą, nes šis laivas yra
neatsiejama mūsų krašto jūrinės kultūros paveldo dalis.
Taigi, būtina užpildyti spragas krašto laivų statybos istorijoje, atgaivinti medinių laivų statybos tradicijas,
atskleisti tuometinių laivų statytojų meistriškumą bei išsaugoti šią patirtį ateities kartoms.
http://www.jurinispaveldas.lt/pictures/kursiai.pdfSee more
http://tv.delfi.lt/video/tiaKXgP1/
Šilutės rajone statomas senovinis kuršių laivas
Šilutės rajone, netoli Saugų, esančioje vienkiemio daržinėje jūrinio paveldo išsaugojimu susirūpinę entuziastai įgyvendina šešerius metus brandintą idėją pastatyti senovinį kuršių laivą. Pasak meistrų, ketverius metus jie tyrė istorinius dokumentus, kuriuose aprašyti IX-XII amžiuje Baltijos jūroje plaukioję laivai. Dvidešimties metrų ilgio ir keturių metrų pločio laivas bus panašus į to meto vikingų laivą, tik plokščiu dugnu, nes rytinė Baltijos jūros dalis smėlėta, nėra uolų. Pasak statytojų, apie penkias tonas sversiantis laivas statomas naudojant paprastus įrankius.
Daržinėje atgimsta senovinis kuršių laivas
Duomenų apie to meto kuršių laivus beveik neišlikę. Vienintelis atkurtas kuršių laivas – kurėnas.
Nedaug žinoma ir apie to meto aplinkinių šalių – Gardariko (dabartinės Rusijos), Finlando (Suomija), Estlando (Estija) laivus. Skandinavai iškasė tik keturis senovinius vikingų laivus. Pagal medžiagą apie juos ir atkuriami senoviniai laivai.
Jūrine kultūra ir istorija besidomintis Vytautas Pašinskas turi savo teoriją, kodėl nerandama kuršių laivų liekanų.
"Taip yra ne todėl, kad senovės kuršiai neplaukiojo laivais. Mediena buvo vertinama ir jei laivas jau nebegalėjo plaukioti, medžiagas panaudodavo kitur. Jei laivas nuskęsdavo, po kurio laiko lentos vis tiek bangų buvo išmetamos į krantą", – tikino klaipėdietis.
Jūrininkas ketverius metus analizavo istorinius dokumentus. Anot jo, yra nenuginčijamų įrodymų, jog kuršiai buvo jūrinė tauta. Išlikusiuose danų, skandinavų, rusų metraščiuose kuršiai dažnai minimi.
Vienas įrašas skamba taip: "Mus [vikingus] kuršiai vijosi iki Danijos". Bebaimių vikingų sagose yra išlikusi ir tokia malda: "Apsaugok mus, Viešpatie, nuo kuršių".
"Tai tik patvirtino, jog į vikingų žemes atplaukdavo ir kuršiai. Logiška, kad kuršiai vijosi ne sausuma, o jūra. Todėl privalėjo turėti tokius greitus savo laivus, kurie būtų galėję vytis senovėje pagarsėjusius jūrininkus – vikingus", – įtikinėjo V.Pašinskas.
Puoš žalčio galva
Tyrinėtojas padarė išvadas, kad kuršių laivai greičiausiai buvo labai panašūs į vikingų ir rusų.
"Tuo metu kultūros maišėsi. Juk žodis "vikingas" nebuvo vien tautos apibūdinimas. Sakydavo: "Mano sūnus išėjo į vikingus". Tai buvo kaip jūrininkų karių sinonimas. Todėl neatmetama galimybė, jog kuršiai taip pat plaukiojo su vikingais. Mūsų pajūrio tauta atplaukdavo į Skandinaviją, Rusiją, o vikingai lankydavosi mūsų pajūryje. Vietovardis "Dreverna" kilęs iš skandinaviško žodžio, kuris reiškia gynybinį aptvarą.
Roman Galleons
Uploading ....
