http://lt.wikipedia.org/wiki/Bajerburgas
Raudonės pilis
Bajerburgo vardu vadintos kelios šalia Nemuno pastatytos Ordino pilys. Pirmoji Bajerburgo pilis pastatyta 1337 m., Gedimino valdymo pabaigoje. 1337 m. ties Dubysos santaka su Nemunu Ordinas pastatė Marienburgą. Kadangi ši pilis buvo per daug įsikišusi į Lietuvą ir toli nuo kitų atraminių punktų, tais pačiais metais palei Nemuną buvo pastatyta dar viena pilis. Žygiui, kurio metu buvo pastatyta pilis, vadovavo Bavarijos kunigaikštis Heinrichas. Pilis pavadinta šiuose žygiuose dalyvavusių Čekijos karaliaus Jono ir Žemutinės Bavarijos kunigaikščio Heinricho XIV-ojo garbei.
Buvo planuota, kad tai tapsianti svarbiausia pilimi regione, naująja Lietuvos, kurią tikėtasi greitai užkariauti, sostine. Pilyje buvo palikta 100 karių įgula, 40 riterių, taip pat daug šaulių ir prižiūrėtojų. Čia taip pat buvo planuojama įsteigti ir vyskupystė. Šie planai taip ir liko neįgyvendinti. Netrukus po pastatymo pilis lietuvių buvo sugriauta. Pasak vieną iš versijų šturmuojant Bajerburgą galėjo žūti ir pats kunigaikštis Gediminas.
Manoma, kad pilis stovėjusi dešiniajame Nemuno krante, 2 km į vakarus nuo Veliuonos, netoli Gystaus žiočių. Pastatymo metu pilis, pasak kronikų, buvo saloje.
Sugriovus pirmąją Bajerburgo pilį 1343 m. Ordinas pastatė kitą pilį tokiu pat pavadinimu žemiau palei Nemuną, netoliese dabartinių Maštaičių.
Trečioji Bajerburgo pilis buvo dabartinio Jurbarko vietoje, pastatyta 1387 m.
http://lt.wikipedia.org/wiki/Raudon%C4%97
Raudonė – miestelis Jurbarko rajone, Panemunių reg. parke, dešiniajame Nemuno krante, šalia kelio Kaunas–Jurbarkas. Miestelis įsikūręs žemutinėje ir viršutinėje Nemuno terasose. Pro miestelį iš rytų į vakarus teka Raudonės upelis, kuris miestelio vakaruose pasuka pietų kryptimi ir įteka į Nemuną. Seniūnijos centras, Raudonės seniūnaitija.
Raudonė garsi savo renesansine pilimi-rūmais (XVI a.) ir dideliu parku, yra Švč. Jėzaus širdies bažnyčia (pastatyta 1932 m.), veikia Raudonės pagrindinė mokykla, biblioteka, kultūros namai, 3 prekybos įmonės, paštas (LT-74057), vaistinė, ambulatorija.
Miestelį garsina Raudonės pilis. Iš pilies bokšto viršūnės atsiveria gražios Raudonės apylinkės. Greta - senas parkas, kuriame stovi legendomis apipintas Gedimino ąžuolas. Netoli ąžuolo kyla nedidelis medžiais apaugęs kalnelis, Beždžionkalniu vadinamas. Legendoje sakoma, kad vienas dvarponis turėjęs beždžionėlę, kurią labai mylėjęs. Šiai mirus, ponas gražiai palaidojo ir kapo vietoje supylė kalnelį. Čia gausu poilsiui skirtų vietų - Šaulių aikštė, Draugystės kalnas, Meilės kalnas. Parke auga sena devynių kamienų liepa. Jos šakose dviejų metrų aukštyje yra įaugęs geležinis strypas. Pagal žmonių pasakojimus Raudonės ponai čia rišdavę ir plakdavę baudžiauninkus. Raudonės parke auga ir daugiau senų įspūdingų savo išvaizda medžių: ąžuolų, kaštonų, liepų. Išlikęs malūnas.
Nuo Raudonės atsiveria gražios paukščių regyklos, yra pėsčiųjų takas. Dvare vyksta muzikos koncertai. Pilies bokšte įrengta paroda, nuo kurios matomas Nemuno slėnis iš viršaus.
Istorija
Su Raudone siejama garsioji rytprūsių legenda apie Bajerburgo mergelę.[1]
Praeityje Raudonė neturėjo nei savivaldos teisių, nei herbo, bet vietovę išgarsino Raudonės pilis, pastatyta dar XVI amžiuje. Iki XVI a. buvo karališkasis Raudonės dvaras, priklausė Ldk Žygimantui Augustui, vėliau kunigaikštis dvarą perleido prūsų kilmės pirkliui Kristupui Kiršenšteinui. 1636 m. minima koplyčia, 1932 m. įrengta Raudonės bažnyčia.
Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. 1998 m. patvirtintas Raudonės herbas.
http://lt.wikipedia.org/wiki/Raudon%C4%97s_pilis
Pirmosios pilys Nemuno pakrantėje statytos dar apie 1300 metus kaip kovų su kryžiuočiais gynybiniai postai. Po Žalgirio mūšio jų svarba sunyko. Tačiau pilys atgimė XVI–XVII a., kai Nemunas tapo prekybos keliu. Raudonės pilis ir priskiriama tokioms antrosios kartos reprezentacinėms panemunės pilims.
Uploading ....