| | | |
 Uploading ....
ARIJAI-BALTAI NEMUNO KRAŠTE
Kada, kodėl ir kaip arijai atėjo į Nemuno kraštą, mes sužinome iš krivių krivaičiais mums paliktų epų "Iliada" bei "Odisėja".
Kaip jau žinome, "Iliadoje" aprašoma gamtoje nuo 1190 iki 1980 m. pr.m.e. vykusi katastrofa, o "Odisėjoje" aprašomas Viduržemio jūros regione nuo 1980 iki 1960 m. pr.m.e. vykęs žemės drebėjimas Odisėjas.
Iš pirmojo šaltinio mes sužinome, kad 1190 m. pr.m.e. vis dar besitęsiantis Nojaus tvanas vandens lygį jūroje pakėlė iki Trojos sienų. Tai, suprantama, vyko labai ir labai lėtai. Tad ir viso šio regiono gyventojai turėjo pakankamai laiko, kad galėtų persikelti į saugesnę vietą. Romos poetas Vergilijus epe "Eneida" mus informuoja, kad dalis trojėnų tuo laiku jūra persikėle į Apeninų pusiasalį, kur rado jau gyvenančius lotynus.
Epas "Odisėja" mums praneša, kad prieš kurį laiką, iš Egėjo jūros ugnikalniais garsėjusio regiono, gyventojai persikėle į Viduržemio rytinę pakrantę, kur pagimdė fajakų (finikiečių) gentį. Tas pats šaltinis mums praneša ir apie tuo pat metu Afrikos šiaurėje atsiradusius kartaginiečius.
Iš kitų šaltinių sužinome, kai Mažojoje Azijoje buvusios Lydijos karalius išlydėjo savo sūnų Tirėną su gausia gentainių palyda į tolimą kelionę. Jie apsigyveno Apeninų vakarinėje dalyje ir pagimdė tirėnų gentį. Vakaruose būvusi jūra nuo to laiko yra vadinama Tirėnų.
Nemaža dalis Egėjo jūros bei Mažosios Azijos regionų gyventojų pasidavė į šiaurę ir į vakarus. (Beje, būtina pasakyti, kad tuo metu dabartinis šiaurinis žemės ašigalis buvo pietiniu ir Saulė tekėjo Atlanto vandenyno pusėje.) Link Atlanto vandenyno pasukę žmonės Dunojaus vidupyje pagimdė liaudų gentį ir Panonijos valstybę su sostine Sikambrė (dab. Budapeštas), o kita dalis nukeliavusi iki Apeninų pusiasalio, jos šiaurinėje dalyje tapo etruskų kultūros pradininkais.
O štai dalis gyventojų, patraukusių į šiaurę Dniepro upe, pakeliui pagimdė rasų gentį. Antropologiniai duomenys liudija, kad tai pagrindinai buvo hetitų išeiviai.
Nemaža dalis gyventoju nuėjo iki Dniepro ištakų ir atsidūrė Nemuno upės baseine. Tai jau galėjo būti XI-X a. pr.m.e. riboje. Netenka abėjoti, kad pradžioje jie apsigyveno Nemuno aukštupyje. Vėliau jau daėjo ir iki Neries intako į Nemuną. O dar vėliau ir iki Vilnelės intako į Nerį. Tikėtina, kur tiktai apsistodavo, ten jie savo dievams statydavo ir šventyklas. Tad mūsų protėviams atėjo laikas pastatyti namus dievams ir Vilnelės bei Neries santakoje.
Taip dabartinėje Vilniaus Katedros vietoje gimė (pirmoji, matomai, visgi buvo pastatyta Nemuno ir Neries santakoje) pirmoji šventykla. Apie šį įvykį liudija šios katedros požemio koridoriuje ant sienos pritvirtinti keramikiniai puošybos elementai iš tų laikų. Jos visus juosia vienas ir tas pats ornamentas, kuriame mūsų protėviai įkomponavo Kairįjį Saulės Kryžių, kuris liudija, kad tuo metu mūsų dabartinis šiaurinis žemės pusrutulis buvo pietiniu pusrutuliu.
|
|
|
| | | |
|
