labai galingà vadà, kuriam nebuvæ lygaus. Jau þymiai
vëlesni lietuviø ðaltiniai (vad. Lietuvos metraðèio ávairûs
sàvadai) yra uþraðæ já Ringaudu. O Strijkovskis Ringaudà
vadina tiesiog „didþiuoju Lietuvos kunigaikðèiu“.
Kitoje to skyriaus vietoje /8
redakcija apraðo, kaip Mindaugo tëvas (Bychovco
kronikoje jis èia pavadintas Ringaudu) 1234 m. kovojo
prieð totorius „nuo saulës patekëjimo iki jos nusileidimo“
prie Mohilnos (Nemuno aukðtupio dabartinëje Gudijoje).
Lietuvos valdovas, pagal Lietuvos metraðtá, totorius
ir jø sàjungininkus rusø kunigaikðèius galutinai
sutriuðkinæs (
Në nebandau vertinti aukðèiau apraðytøjø ðaltiniø,
kuriuose tikëtini þenklûs nukrypimai nuo objektyvios istorinës
tiesos, taèiau esu ásitikinæs, kad prie tiesos galima
priartëti, jei tik mûsø istorikai tam skirtø rimtesná
dëmesá. Idant nuraðinëjus mums ilgus amþius buvusiø
prieðiðkø ðaliø istorikø vadovëlius, reikëtø sumaniau taikyti
lyginamàjá metodà tarp jau minëtøjø ðaliø bei Rusijos,
Ukrainos, Baltarusijos, Estijos, Lenkijos, netgi Ðvedijos,
o galbût ir Danijos, Norvegijos, Èekijos, Vengrijos
ir Anglijos istoriniø ðaltiniø.
Manau, kad neverta net tikëtis istorinës tiesos ið
ðiuolaikiniø Lietuvos istorikø, neseniai iðleidusiø Lietuvos
istorijø „plytas“ – Edvardo Gudavièiaus /7/ ir Alfredo
Bumblausko /2/. Pirmasis, manau, Ringaudo neminëjo
dël to, kad aklai kopijavo anksèiau minëtàjà Lietuvos
prieðø sukurptà hipotezæ, kad Lietuvos valstybë
buvusi sukurta Mindaugo. E. Gudavièius Lietuvos istorijà
kûrë, pamëgdþiodamas atvirø ilgaamþiø Lietuvos
prieðø vokieèiø ir nedraugø lenkø istorikø koncepcijas.
Tai parvirtina ir A. Bumblauskas, teigdamas, kad E. Gudavièiaus
sukurtos „istorijos samprata koreliuoja ir su
þymiø lenkø bei vokieèiø istorikø [...] darbais“. Alfredas
Bumblauskas tos paèios istorijos vertinimo metodologijos
laikësi aklai, matyt, vengdamas tapti izoliuotu
nuo vadinamojo Lietuvos istorikø elito. Jis, savàjà
„paveikslëliø istorijà“ /2/ grubiai tempdamas, kaip pats
raðo, „ant savo kurpalio“ /2
priderinti prie turinio. Nors pavadinime nurodytas
1009–1795 m. apraðomasis periodas, bet 7 ir 8
knygos skyriai „Baltø gentys“ ir „Lietuviai – sausumos
vikingai“ skirti ankstesniam periodui. Nei tuose knygos
skyriuose, nei kituose Ringaudo paminëjimui vietos neatsirado.
Todël abiejø minëtøjø istorikø knygos vadintinos
politinëmis arba politiniø struktûrø istorijomis.
Teisybës dëlei reikia pastebëti, kad pasigirsta perspektyviø
jaunesnës kartos istorikø, pvz., Tomo Baranausko,
balsai, kuriø þvilgsnis á Lietuvos istorijà yra
kiek kitokesnis. Deja, demokratine vadinamoje Lietuvoje
pastarieji sunkiai prasiskina kelià.
APIBENDRINANT GALIMA TEIGTI:
1. neteisûs mûsø istorikai, kartojantys teiginius ið
vokiðkø, lenkiðkø ar rusiðkø vadovëliø apie aisèiø agresyvumà
ir teigiantys, kad ilgus deðimtmeèius lietuviø
karai su abiejø pusiø kaimynais buvo grobiamieji.
Svarbu suprasti, kad grobiamuosius ar plëðiamuosius
karus susivienijusios aisèiø gentys ëmë organizuoti po
patirtø daugkartiniø jø nuniokojimø, kaip atsakà á kaimynø
agresijà;
2. tikrai neteisûs tie istorikai, kurie niekaip neástengia
nukrypti nuo dar prieð 225 metus vokieèiø istoriko
Schlözerio sukurpto Lietuvos istorijos modelio ar XIX
a. rusø-ukrainieèiø istorikø Ilovaiskio-Antonovièiaus sukurptos
hipotezës, kad Lietuvos valstybë buvusi sukurta
Mindaugo. Pateiktieji duomenys leidþia tvirtinti,
kad Lietuvos valstybës iðtakas reikia sieti bent su XI
a. pab. – XII a. pr., o galbût, turint galvoje Apuolës
gynybà, randamus 1000 metø ir dar ankstesniø laikø
lenkø ir vokieèiø skelbtus þemëlapius bei kitus faktus,
dar su þymiai ankstesniais laikais;
3. didysis Lietuvos kunigaikðtis Ringaudas ir nemaþai
kitø istoriniø veikëjø – tikrai nepelnytai, o gal ir nusikalstamai
prieð istorinæ tiesà, buvo ir tebëra dangstomi
uþmarðties skraiste. Bûtina kuo skubiau sustiprinti
klasikinës senovës ir ankstyvøjø viduramþiø laikø Lietuvos
istorijos studijas;
4. taikant palyginamàjá metodà tarp daugelio kaimyniniø
ðaliø (tik ne tarp vienos-kitos) istoriniø ðaltiniø,
Uploading ....