| | | |
 Uploading ....Chronicon terrae Prussiae
(Latin for "The Chronicle of the Prussian Land")
is a chronicle of the Teutonic Knights, by Peter of Dusburg, finished in 1326. The manuscript is the first major chronicle of the Teutonic Order in Prussia and the Grand Duchy of Lithuania, completed some 100 years after the invasion of the crus...aders into the Baltic region. It is a major source for information on the Order's battles with Old Prussians and Lithuanians.The chronicle is written in Latin and consists of four volumes. The first volume gives the background of the Order and its crusades in Outremer. The second volume narrates how the Order arrived to the Prussian land, while the third volume details wars with Old Prussians and other Baltic tribes.[1] The fourth volume provides a historical context of other contemporary events in the world. The chronicle has an addendum of another 20 chapters dealing with events of 1326-1330. It might also have been written by Peter of Dusburg.[1] The chronicle is based on local monastery annals, chronicles, reports and narrations which Peter "considered reliable". Peter had access to the Grand Masters' archive in Marienburg[2] and witnessed some events himself.The chronicle contains some ethnographic data about the Old Prussians, the indigenous people conquered by the Order. It provides numerous chapters in the styles of religious visions, miracles, and hagiography, aimed at the glorification of the mission of the Order. The war against pagans is sacred and all knights who perish go to heaven. Peter takes no interest in domestic policy of the Order; he does not describe cities, trade, or colonization.[1] Rather the chronicle describes minor raids and clashes with great detail. While narratives of events and battles are considered to be reliable, ethnographic data is ideologically charged. As a priest Peter tried to teach the reader. Pagan Prussians and Lithuanians are presented as a moral example. They are pious in their own way, and Christians should be ashamed of their disobedient and sinful ways.[2]
http://en.wikipedia.org/wiki/Chronicon_terrae_PrussiaeSee more
TILSIT REGION MAP
http://kpbc.umk.pl/dlibra/doccontent?id=21726&from=the+PIONIER+DLF
Tilsit (Lithuanian: Tilžė; Polish: Tylża)
Sovetsk (Russian: Сове́тск),
which was known by its German name of Tilsit (Lithuanian: Tilžė; Polish: Tylża) before 1946, is a town now in Kaliningrad Oblast, Russia on the south bank of the Neman River.
http://en.wikipedia.org/wiki/Sovetsk,_Kaliningrad_Oblast
Užnemunė –
Lietuvos dalis kairiajame Nemuno krante, iš esmės sutapusi su Suvalkija. Plotas apie 8200 km², šiaurės vakaruose gyveno suvalkiečiai, pietryčiuose – vakarų dzūkai.
Istorija
Užnemunė ir aplinkinės sritys 1882 m.
...Iki XIII a. čia gyveno baltų gentys: didesniojoje dalyje jotvingiai (dainaviai pietuose ir sūduviai centre), o šiauriniame pakraštyje – lietuviai (aukštaičiai).
Kraštas iki XX a. vidurio dažnai vadintas Sūduva. XIV a. dėl nuolatinių kryžiuočių puldinėjimų labai sumažėjo gyventojų ir Užnemunė iš dalies tapo dykra.
Po 1422 m. Melno taikos oficialiai buvo nustatyta siena tarp LDK ir kryžiuočių, iš esmės sutampanti su vakarine Užnemunės riba.
XV a. pradžioje – XVIII a. pradžioje čia vyko vidaus kolonizacija, apgyvendinta daugiau žmonių. Užnemunė priklausė Žemaitijos seniūnijai ir Trakų vaivadijos Kauno bei Trakų apskritims.
XVII–XVIII a. dalis Užnemunės palei Prūsijos sieną maždaug tarp Nemuno ir Virbalio buvo vadinama Užigirio kraštu (dekanatu); čia smarkiai buvo kertamos girios, kūrėsi gyvenvietės, o Užnemunės vidurys tebebuvo rečiau apgyvendintas.
http://lt.wikipedia.org/wiki/UžnemunÄSee more
Prūsijos piliakalnių vietas nustatė
[2] vokiečių pedagogas, archeologas, Rytų Prūsijos archeologijos paminklų inspektorius Emilis Holakas, kuris kartu su A. Becenbergeriu, o nuo 1890 m. vykdydamas savarankiškus archeologinius kasinėjimus, ištyrė apie 60 archeologinių paminklų Sembos pusiasalyje ir Prūsijos pietinėje da...lyje. Jis sudarė pirmąjį Rytų Prūsijos proistorės apžvalginį žemėlapį su komentarais (Erläuterung zur vorgeschichtlichen Übersichtskarte von Ostpreussen 1908 m.) Jame pateikta archeologinė apžvalga, išsamūs archeologinių paminklų aprašai su paaiškinimais. Medžiaga sugrupuota pagal akmens, bronzos, geležies amžius. Šis veikalas laikomas pirmuoju Rytų Prūsijos archeologijos vadovėliu.
[3]Nemažai medžiagos apie Prūsijos fortifikacinę sistemą pateikė Adolfas Beticheris, kuris Karaliaučiuje 1891-1898 m. išleido 8 tomų veikalą „Rytprūsių provincijos statybos ir meno paminklai“, jo t. 1-7 gausiai iliustruoti.
[4] 1899 Vilhelmas Šimelpfenigis parengė 9 tomą - „Vardų ir vietovardžių rodyklė“. Leidinys turi didele išliekamąją vertę - beveik visi jame aprašyti Prūsijos bei Mažosios Lietuvos architektūros ir meno paminklai per karus ir sovietmečiu sunaikinti.[5][taisyti] Prūsijos piliakalniai.
http://lt.wikipedia.org/wiki/PrÅ«sijos_piliakalniaiSee more lt.wikipedia.org Prūsijos piliakalniai – piliakalniai (vok. Wallburg) senovės prūsų gyventoje teritorijoje, tai – dabartinės Lietuvos Respublikos Klaipėdos kraštas, Rusijos Federacijos Kaliningrado sritis bei Lenkijos Respublikos Pamario vaivadija, Varmijos Mozūrų vaivadija ir Palenkės vaivadijos vakarinė dalis.
http://lt.wikipedia.org/wiki/Girdavos_apskritislt.wikipedia.org Girdavos apskritis (vok. Landkreis Gerdauen) – 1818-1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871-1918 m. Vokietijos imperijos, 1918-1933 m. Veimaro respublikos, 1933-1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos administracinis teritorinis vienetas Mažojoje Lietuvoje. Sudaryta po Vi...
http://pirmojiknyga.mch.mii.lt/Leidiniai/Prusviet.lt.htm1347 metais Algirdo vadovaujama kariuomenė puolė Girduvos (Gerdauen) kryžiuočių pilį,
o 1352 metais su didele jėga žygiavo prie Kuršių įlankos ir, pasidaliję į 5 būrius, niokojo žemes pat iki Karaliaučiaus.
http://www.lrytas.lt/-12085284211...207707015-p1-KelionÄs-Lietuvių-žygi%C5³-ir-plÄÅ¡im%C5³-takais-8-Skalva-tarp-KryžiuoÄių-ordino-ir-LDK-video-nuotraukos.htm
|
|
|
| | | |
|
.png/70px-Coat_of_Arms_of_Sovetsk_(Kaliningrad_oblast).png)
