Home / Apie / Geografija / Raudondvaris

Raudondvaris


KADA ĮKURTAS RAUDONDVARIS?
Remdamiesi kryžiuočių metraštininkų kronikomis, kai kurie istorikai (T.Narbutas, M. Belinskis, J. Bušinskis, J. Kulikauskas), romantinių nuotaikų paveikti, aiškino, kad mūsų vietovė istorijos bėgyje keitė pavadinimą:

1369 m. – Godesverderis (verder – pusiasalis, sala) - dievo sala,
1398 m. – ...Gotesverderis – akmeninė pilis,
1405 m. – Kionigsburgaskaraliaus pilis,
1652 m. – Vysoko Červony Dvor – Aukštasis Raudondvaris

Tose kronikose minima,
kad Gotesverderio pilį kryžiuočiai pastatė vietoje sugriautos pilies,
vadintos Naujuoju Kaunu.
Ši buvusi Vyrgalės saloje prie pat Nemuno ir Nevėžio santakos.
Ji kovų metu ėjusi iš rankų į rankas, kol lietuviai ją 1402 m. galutinai sunaikino.



Iki šiol nenustatyta tiksli Salyno salos vieta Nemune ties Nevėžio žiotimis, kur Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas ir Kryžiuočių ordino Didysis magistras Konradas fon Jungingenas 1398 m. spalio 12 d., sudarė sutartį, kuria ordinui atidavė Žemaitiją iki Nevėžio ir pusę Sūduvos. Šios sutarties dėka Vytautas galėjo netrukdomai veikti Rytuose.

Rajono kraštotyrininkus jau seniai domino, kokią įvardinti gyvenvietės įkūrimo datą. O sąryšyje su herbo kūrimu, ji tapo ypatingai aktuali. Buvo atliktas didelis analitinis darbas – iš naujo nagrinėjami visi istorijos literatūros šaltiniai, galėję padėti rasti pėdsaką ieškant dokumentų (o ne samprotavimų), susietų su šia problema, vykdoma paieška Lietuvos Valstybės istorijos archyve.

Negalima praeiti pro faktą, kad 1549 m. gegužės 1 d. kartu su kitais gretimais dvarais, Vilkijos dvaras, o kartu pagal tuometinį administracinį paskirstymą ir jo žemės plotai iki Nemuno ir Nevėžio, karaliaus Žygimanto Augusto buvo padovanoti Barborai Radvilaitei. Bet jos valdymas tetruko vos du metus, iki mirties 1551 m. gegužės 8 d.
Raudondvario gyvenvietės pradžią tenka sieti su nuo neatmenamų laikų prie Nevėžio esančia gyvenviete ir pilimi.

Istorikai visiškai vieningi vienu klausimu – pilį pradėjo statyti Kauno pakamaris, Panemunės pilių ir dvarų revizorius Vaitiekus Dzevaltauskas (Voitech Devialtovsky, Woiciech Dziewialtowski). Šykštūs istorijos šaltiniai (Stijkovskio Lenkijos – Lietuvos istorija) pamini, kad Vilkmergės – Deltuvos kunigaikštis Dzevaltukas (pravarde Bulius) su savo pulkais dalyvavo mūšiuose su Čingischano ordomis, priešinantis jų veržimuisi į Europą. Istorikai linkę (lietuvinant ir pripažįstant valdžius netoli Ukmergės buvusią Deltuvos pilį), įvardyti jį Deltuviškiu. Kol kas nėra pagrindo tvirtinti, kad Vaitiekus mirdamas (1581 m.) užbaigė Raudondvario pilies statybą. Tų metų rugsėjo mėn. Kauno pakamariu skiriamas Kasperas Giedraitis. Tai reiškė, kad pareigybė liko laisva dėl Vaitiekaus mirties. Kad jo brolis Jonas paveldėjo valdas prie Nemuno ir Nevėžio rodo daug sandorių dėl žemės, esančių Lietuvos Valstybės istorijos archyve. Jonas buvo Kauno stalininkas (XVI a. ši pareigybė reiškė teisę patarnauti Didžiajam kunigaikščiui puotų metu ir prilygo rūmininko rangui).
http://www.raudondvaris.lt/viewpage.php?page_id=10
See more


Post a comment

Your Name or E-mail ID (mandatory)

Note: Your comment will be published after approval of the owner.




 RSS of this page

Written by:   Version:   Edited By:   Modified