Rusnė Ruß
Rusnė (German: Ruß) is a town in Šilutė district, Lithuania, located on the Rusnė Island in the Nemunas Delta, 9 km south-west from Šilutė.
http://en.wikipedia.org/wiki/RusnÄ SKALVIAI - RUSNĖ -
It may be possible that the name of the Kingdom Rus
derives from the Scalovian town of Ruß.
The history of Scalovian Rusnė Ecclesiastical missions have been verified since 960.
St. Adalbert-Vaitiekus (997) and St. Bonifaz-Bruno (1009) were martyred in Scalovia.
...It may be possible that the name of the Kingdom Rus derives from the Scalovian town of Ruß.
The history of Scalovian Rusnė and Denmark are quite connected, Scalovia was ruled by Denmark at times. The Scalovian town Jomsberg , also called Jumpne, Iumne, Witlandie and Windland was mentioned between 974 and 1043 in the Danish “Annales Lundenses”. This disappeared town must have had a harbour at the Curonian Lagoon. Ragnit was the center of Scalovia. Peter von Dusburg told about a wooden castle which could not be conquered by force or starvation because the inhabitants of the stronghold had put in an artificial lake, stocked with fish. The conquerors had to burn down the castle.Scalovia was subjugated in 1277 by the Teutonic Knights. In the chronicles of the Knights were mentioned the nobles Sarecka (Sareikā), Surbantas, Svirdotas and Surdota
http://en.wikipedia.org/wiki/SkalviansSee more
The town in Prussia
was a gathering place for peasants from nearby Samogitia and
curonian and prussian fishermen from
Ruß (Rusnė),
Karkeln (Karklė),
... Nidden (Nida),
and Sarkau (Lesnoye).
Next to the inn a church of Werden (Verdainė) was built in 1550.
http://en.wikipedia.org/wiki/Å ilut%C4See more 115 metai iki Kristaus
Kryžiokai (Ordo domus Sanctae Mariae Theutonicorum) užėmę Rusnės salą pagonių šventyklos altoriuje rado lotynišką įrašą: “Nemunas, laivų vyresnysis iš Kartaginos atėjo į Lietuvą jūra metuose 115 pirm gimimo Kristaus.”
Kryžiokai 1250 metais šį akmenį nusiuntė popiežiui Inocentui IV.
Tai rodo, kad lietuviai bendravo su Afrika iki Kristaus gimimo. Tuos įvykius tik kitais vardais aprašo Strijikauskis ir Kojelavičius. Tų atėjūnų visą kelionę apdainavę Raseinių panemuniuose gyvenantys žmonės.Vandeiviai plaukdami Nemunu prie Dubysos išvydę bažnyčią pasakė: “Še, radom!” – tai Seredžius. Toliau Dubysa plaukdami nutarė įkurti stovyklą ir pasakė: “Čia kiškim ženklus” – tai Čekiškė. Toliau priplaukę nepereinamas girias tarė: “Ė! Yra galas” – tai Eyrogala. Ėjo pėsčiomis toliau ir nebegalėdami medėmis (miškais) traukti tarė: “Bet yr galas” – vietovė Betygala. Jų vadovas buvo Nemunas. Vėliau Nemunas buvo laikomas už dievybę, ant Nemunaičių skardžio buvo jam skirta bažnyčia.
Romėnai iki gimstant Kristui, valdant Cezariui ir Antonijui, liepė paruošti žemės aprašymą ir išmatavimą.
Keturi žmonės po 32 metų 1 mėnesio ir 10 dienų darbo tai atliko. Mūsų dienas pasiekė tik veikalo ištraukos Etikus aprašymuose. Ten rašoma, kad ant saulėlydžio krašto gyvenusios: gotų, tiuringų, alanų, bastarnų, sarmatų, erulių, etų arba letų tai yra lietuvių giminės. Pinkersonas savo raštuose sako, kad eruliai ir sarmatai yra vienos giminės. Maltbrunas rašo, kad Sarmatai tai yra – Žemaičiai, nes niekas negalėjo ištarti žiandžiančios rašytinės Ž. Kalba sarmatų ir šiandienos žemaičių, prūsų, lietuvių kalba buvo senovėje ta pati. Tai teisybei negali prieštarauti niekas, žinoma, kad Lietuvių giminė buvo didžiai plati; atmenamuose dar laikuose gyveno upių Elbės, Oderio, Vyslos, Nemuno ir Dauguvos paupiuose, tai primena iškasami tie patys dievai.
http://one-evil.org/people/people_13c_Innocent_IV.htm
Uploading ....
