Seredžius

Seredžiaus piliakalniui
istorinė tradicija teikia išskirtinės reikšmės – jis siejamas su išeivio iš Romos imperijos kunigaikščio Palemono vardu.
Tai galėjo įvykti Romos imperatoriaus Nerono valdymo (I a.) arba Didžiojo tautų kraustymosi laikotarpiu (V a. vid. – VI a. pr.).
Anot Platesniojo Lietuvos metraščių sąvado, va...dinamo „Lietuvos Žemaičių Didžiosios Kunigaikštystės kronika“ (mokslinėje literatūroje ši dalis vadinama legendine), ant šio piliakalnio įsikūrė gyventi iš Romos imperijos pabėgęs kunigaikštis Palemonas su 500 Romos didikų.
Jie, išplaukę Viduržemio jūra, pasiėmė su savimi astronomą, nusivokiantį apie žvaigždes. Plaukę jūra laivais, aplenkę Prancūziją, Angliją, Danijos karalystėje įplaukę į Baltijos jūrą, o iš ten į Klaipėdos sąsiaurį ir Kuršių mariomis – į Nemuną. Plaukdami Nemunu aukštyn, pasiekę Dubysos upę ir į ją įplaukę. Ten pamatę aukštus kalnus, o „už tų kalnų – plačias lygumas ir vešlius ąžuolynus, lūžtančius nuo gausybės visokių žvėrių, visų pirma taurų, stumbrų, briedžių, elnių, stirnų, lūšių, kiaunių, lapių, voverių, šermuonėlių ir įvairių kitų, o čia pat upėse aibę nepaprastų žuvų“. Atvykėliams čia patikę, ir jie čia apsigyvenę. Palemono sūnūs ir vaikaičiai valdę dideles sritis ir įkūrę miestus. Vaikaitis Kernius išsirinko vietovę tolėliau nuo Seredžiaus – dešiniajame Neries krante – ir ją pavadino Kernave. Čia žmonės buvo muzikalūs: „Jie grodavo vamzdžiais, ir Kernius savo italų kalba vadino krantą, kuriame žmonių vis daugėjo, lotyniškai litus, o vamzdžius, kuriais grojo – tuba, ir, sujungę krantą su vamzdžiu, tuos savo žmones ėmė lotyniškai vadinti Litusbania. O prasti žmonės nemokėjo lotyniškai ir ėmė vadinti tiesiog Lietuva. Ir nuo to laiko valstybė ėmė vadintis Lietuva ir ėmė plėstis nuo Žemaičių“.

Galimas dalykas, kad visa tai buvo sukurta XVI a. pirmajame ketvirtyje Lietuvos didžiosios kunigaikštystės kanclerio Alberto Goštauto(apie 1480–1539 m.) ir su juo susijusių asmenų, rengusių pirmąjį Lietuvos statutą, aplinkoje. Tačiau ir ši kūryba galėjo turėti realų istorinį pagrindą. Apie tai išsamiai dėstoma minėtame dr. R. Batūros straipsnyje. Iki šiol nebuvo bandoma atsekti, nuo kada vietiniai gyventojai (serediškiai) Seredžiaus piliakalnį pradėjo vadinti Palemono kalnu. Paprastai šio kalno pavadinimas būdavo siejamas su Teodoro Narbuto istoriniais kūriniais, parašytais XIX a. pirmojoje pusėje. Jau baigiant knygos rengimo darbus, Lietuvos literatūros ir meno archyve saugomame Jono Mačiulio fonde buvo atidžiai peržiūrėti Seredžiaus šv. Jono Krikštytojo bažnyčios inventoriai. 1779 m. gegužės 30 d. inventoriuje, nurodant klebonijos žemės ribas, randame įrašą, jog Palemono kalno apačioje („na placu pod gorą Pallamońską“ – lenk.) gyvena batsiuvys Jonas Poplavskis. Nuo 1825 m. Seredžiaus bažnyčios ir dvaro valdų dokumentuose piliakalnis vadinamas Palemono kalnu. Menotyrininkas Povilas Spurgevičius rado 1814 m. Seredžiaus miestelio (prie pat Nemuno) inventorių, kuriame nurodytos 2 gatvės: Veliuonos ir Palemono (kelio dabartinio plento vietoje tuo metu nebuvo).
http://www.patogupirkti.lt/BooksExtracts/9986-9236-7-0.htmSee more