Home / Apie / Geografija / Skomantas, Sūduva, jotvingiai

Skomantas, Sūduva, jotvingiai


 SŪDUVOS savivaldybių herbai
http://www.suduvosgidas.lt/

Heraldika - Sūduvos gidas 

Vilkaviškio rajono savivaldybės herbas.
Literatūroje dažnai tvirtinama, kad Vilkaviškis gavo Magdeburgo miesto teises 1697 m.
Iš tikrųjų tada buvo patvirtintas miesto vaitas. Savivalda atsirado anksčiau, kai Vilkaviškio seniūnu buvo Lietuvos kancleris Kristupas Zigmantas Pacas (1621-1684). Tai aiškėja iš 1679 m. balandžio 7 d. Jono Sobieskio privilegijos Vilkaviškio žydų kahalui, kurioje rašom...a, kad žydai nepriklauso K. Paco naujai įkurto miesto Magdeburgo teismui (LVIA. F. SA. B. 13807. L. 701-703). Vis dėlto, kada tas miestas buvo įkurtas, tikslių duomenų nėra. 1791 m. privilegijoje valdovas rašo: „O kad tas miestas, antspauduodamas tiek teismo, tiek miesto valdymo reikalų išrašus ir kitus aktus, patirtų tikrą garbę, jam sugrąžiname ir dovanojame senąjį herbą, koks čia yra matyti nupieštas, tai yra mėlyname lauke ryškiai raudoną leliją; šį herbą tam miestui leidžiame naudoti antspauduose ir visokiuose ženkluose“.Netenka abejoti, kad Vilkaviškio „senasis herbas“ buvo pasiskolintas iš Pacų heraldikos. Ši giminė iš seno naudojo raudoname lauke sidabrinę dvigubą leliją, lenkiškai vadinamą Gozdawa vardu. Tik Vilkaviškio herbe, kad jis skirtųsi nuo Pacų herbo, buvo specialiai pakeistos spalvos, kitaip sakant, sukurtas naujas herbas. Parinkta Vilkaviškiui simbolika tik patvirtina, kad jo savivaldos teisių ir heraldikos iniciatorius buvo Lietuvos kancleris K. Pacas, XVII a. antroje pusėje valdęs Vilkaviškio seniūniją.
http://www.vilkaviskis.lt/index.php?105329300

Komantas (Skomantas, jotv. *Komants/Gomants, rusėn. Komat [*<Komant],
lot. Koommat, vok. Skomant, Skumand ir pan. g. apie 1225–1285 m.) –


Sūduvos kaip LDK sudėtinės dalies kunigaikštis, jotvingių pasipriešinimo Vokiečių ordino 1277–1283 m. agresijai ir LDK kariuomenės vadas.
Manoma, kad valdydamas Sūduvą Komantas rezidavo dab. Elko miesto (Lenkija) apylinkėse, prie Skomantų ežero (lenk. Skomęckie jezioro) stovėjusioje pilyje, kurią istorikai sieja su Skomandburg’o („Komanto pilies“) piliakalniu; netoli šio piliakalnio, prie Skomantų ežero, yra ir Skomantų kaimas (vok. Skomentnen, Skomanten, lenk. Skomęntno Wielkie).1273 ir 1278 m. Komanto vedama lietuvių ir sūduvių kariuomenė siaubė Vokiečių ordino valdomą Kulmo žemę, 1280 m. − Sembą. Tais pačiais ar 1281 m. Komantas iš savo tėvonijos pasitraukė į LDK priklausiusią Rusios dalį (tikriausiai į Gardiną[1]); tiesa, iš ten (?) (arba vėliau perkeltas į Vakarų Lietuvą) jis galėjo valdyti ir nemažą Vakarų bei Vidurio (?) Lietuvos dalį, − taip manyti leidžia netoli Veiviržėnų esančio Skomantų kaimo vardas, šalia šio kaimo dunksantis didžiulis XIII a. įtvirtintas piliakalnis, su Komanto Žemaitijoje (hipotetiškai) turėtomis žemės valdomis sietinas netoli Rietavo esančio Gomantlaukio („Komanto lauko“) kaimo vardas, taip pat su Gedimino (Komanto sūnaus?) vardu siejami dvigubas Kuplės-Veringos piliakalnis (į pietus nuo Kvėdarnos, Vilkų Lauko km.) bei Gedminaičių kaimas (netoli Švėkšnos).1282–1284 m. Komantas, galbūt nepatenkintas po Traidenio mirties pasikeitusiu savo politiniu statusu ar gelbėdamasis nuo Ldk Daumanto (spėjamo Mindaugo sūnaus) inicijuoto Traidenio šalininkų persekiojimo, perbėgo pas kryžiuočius, buvo jų apkrikštytas (ar perkrikštytas pagal katalikiškas apeigas) ir kurį laiką gyveno Balgos pilyje.

1284 m. vasarą jis buvo Gardiną puolusios kryžiuočių kariuomenės vedlys, o 1285 m. balandį gavo nedidelę žemės valdą Notangoje ir kartu su trimis sūnumis įsikūrė toje valdoje buvusiame Stigėnų kaime (prūs. *Stigeni, vok. Steegen, lenk. Stegny, − netoli Prūsų Yluvos, dab. Lenkijos Elblongo paviete). Jame netrukus ir mirė.

Gudų etnografo Pavelo Špileuskio liudijimu, Gardino ir Kauno gubernijų gyventojai istorines balades apie jotvingių kunigaikščio Komanto („Komato“) žygdarbius dainuodavę dar ir XIX a. viduryje.

Kai kurie istorikai, pvz., britas Stivenas Rouvelas (Stephen Rowell), Komantą linkę tapatinti su rusų poemoje „Zadonščina“ („Uždonė“; XIV a. pab.) minimu Gedimino tėvu ar uošviu „Skolomendu“; tikėtina, kad netrukus po 1285 m. (galbūt 1289 m.[2]) bent vienas iš Stigėnuose gyvenusių Komanto sūnų galėjo grįžti (pabėgti ar būti išvestas Sembą ir Notangą XIII a. pab. ne kartą niokojusios lietuvių kariuomenės) į LDK.
http://lt.wikipedia.org/wiki/Komantas_(jotvingis))




Post a comment

Your Name or E-mail ID (mandatory)

Note: Your comment will be published after approval of the owner.




 RSS of this page

Written by:   Version:   Edited By:   Modified