Tautos kilmė

Žmogui visada rūpėjo jo kilmė, dažnai nuo žmogaus kilmės priklausė jo padėtis visuomenės hierarchijoje.

 Po Lietuvos krikšto lietuvių didikams reikėjo įrodyti, kad Lietuvos kilmė nėra prastesnė lyginant su kaimynais. Buvo suformuota lietuvių kilmės teorija, turėjusi įvairaus pobūdžio atmainų. Didžioji jų dalis aptinkama... XV–XVII a. šaltiniuose. XV–XVII a. egzistavo mažiausiai trys lietuvių kilmės koncepcijos, tampriai susijusios tarpusavyje: romėniškoji, gotiškoji ir heruliškoji. XIX–XX a. buvo populiarios J.Basanavičiaus trakiškosios-frygiškosios teorijos (apie Balkanų tautų ir lietuvių mitologinius, kalbos, tautosakos panašumus), D.Poškos ir V.Krėvės indiškosios teorijos (apie lietuvių kalbos ir sanskrito panašumą), K.Būgos teorijos apie baltų protėvius gyvenusius Dniepro aukštupyje ir kitų.Lietuvių kilmė pagal J.Dlugošą ir romėniškosios teorijos atsiradimas.
Aprašydamas Lietuvos krikštą 1387 m., J.Dlugošas rašė, kad lietuviai ir žemaičiai kilę iš romėnų. Jis tai įrodinėjo lietuvių ir lotynų kalbų panašumu – kalbų skirtumai atsirado tik todėl, kad lietuviai ilgą laiką gyveno šalia rusų ir lenkų. Pastebėjo, jog senovės romėnai ir lietuviai garbino tuos pačius dievus ir laikėsi panašių papročių[2]. Siekdamas dar labiau paremti savo svarstymus, J.Dlugošas panaudojo P.Dusburgiečio pasakojimą apie Romovę, pastarosios pavadinimą susiedamas su Roma.

J.Dlugošas manė, kad Lietuvos vardas kilo nuo žodžio Litalija (genti Lithali), kaip save vadino atvykėliai iš Romos. Žodis Lithali atsirado prie žodžio Italici pridėjus „L” raidę[3]. Vilniaus vardas, anot J.Dlugošo, sietinas su išeivių iš Romos vadu Viliumi (Villii)[4]. Palemono vardo J.Dlugošas, matyt, nežinojo, nes jo nepaminėjo.Norėdamas išsiaiškinti, kada į Lietuvą atvyko žmonės iš Romos, J.Dlugošas tikriausiai domėjosi Senovės Romos istorija. Anot K.Avižonio, J.Dlugošas pats sugalvojo, kad dalis romėnų buvo priversti išvykti iš tėvynės, atvyko į Lietuvą, apsigyvendami negyvenamose vietose, vykstant Pompėjaus ir Cezario nesutarimams[5].Svarbu tai, kad J.Dlugošo aprašytas Vilius atvyko į neapgyvendintas teritorijas. Galima daryti prielaidą, kad iš romėnų J.Dlugošas kildino visus lietuvius, neišskirdamas bajorų ar didikų.
http://www.musicalia.lt/meli/papildymai.php?PaId=16See more