Home / Apie / Geografija / Ukmergė Deltuva kentauras

Ukmergė Deltuva kentauras


Julijonas Dausprungas - KENTAURO HERBAS
Dauguma istorikų dabartinę Deltuvą

sieja su Volynės metraštyje porą kartų paminėta Deltuvos žeme.

 Gali būti, kad ją dar X amžiuje įkūręs Julijonas Dausprungas.1264 m. Vaišvilkas keršydamas jo tėvo Mindaugo žudikams jėga paėmė Deltuvos pilį, o Deltuvos žemę prijungė prie Didžiojo kunigaikščio valdų. 1385 m. kryžiuočių kelių į Lietuvą aprašyme minimas Deltuvos valsčius (land Dewilto[w]), kurio centras neabejotinai turėjo būti dabartinės Deltuvos prototipas. 1434 m. Deltuva paminėta kaip Lietuvos valdovo dvaras. XV a. Deltuvos miestelio ir dvaro savininkai buvo Valmantaičiai, vėliau – Kęsgailos, nuo XVI a. pradžios – Radvilos.
http://lt.wikipedia.org/wiki/Deltuva
See more 

lt.wikipedia.org
Deltuva – miestelis Ukmergės rajone, prie kelio Ukmergė-Kėdainiai. Seniūnijos, seniūnaitijos ir parapijos centras.

Dauguma istoriku dabartine Deltuva sieja su Volynes metraštyje pora kartu pamineta Deltuvos žeme.
Gali būti, kad ją dar X amžiuje įkuręs Julijonas Dausprungas.
1385 m. kryžiuociu keliu i Lietuva aprašyme minimas Deltuvos valscius (land Dewi...
lto[w]), kurio centras neabejotinai turejo buti dabartines Deltuvos prototipas. 1434 m. Deltuva pamineta kaip Lietuvos valdovo dvaras. XV a. Deltuvos miestelio ir dvaro savininkai buvo Valmantaiciai, veliau – Kesgailos, nuo XVI a. pradžios – Radvilos. 1444 m. miestelyje pastatyta kataliku bažnycia, apie 1570 m. – evangeliku reformatu bažnycia. Nuo 1681 m. Deltuva priklause M. A. Oginskiui. 1812 m. birželio 28 d. ivyko Deltuvos mušis (Ukmerges mušis), kuriame susireme besitraukiancios Rusijos pirmasis pestininku korpusas ir puolancios Prancuzijos armijos avangardo kariai. XIX a. Deltuva valde Tiškeviciai. 1867 m. Lietuvos generalgubernatoriaus K. Kaufmano (1818–1882) garbei Deltuva pavadinta „Konstantinovu“. Senasis vardas miesteliui gražintas 1914 m. 1957–2000 m. Deltuvoje veike vidurine mokykla.

 Ukmergė – vienas seniausių miestų Lietuvoje.

 Pirmą kartą paminėtas 1333 m. Hermano Vartbergės (Hermani de Wartberge) Livonijos kronikoje [6]. Ilgą laiką buvo paplitęs teiginys, kad Ukmergė įkurta 1225 m. Gilesni istoriniai tyrimai patikslino miesto istoriją ir dabar tikrąja miesto įkūrimo data laikomi 1333 metai [2, 13].

Žinių apie Ukmergės vardo ir pilies kilmę suteikia ir padavimai. Autentišką padavimą „Ukmergės įkūrimas“ iš M. Stryjkovskio kronikos galima rasti mokslininkės, profesorės, folkloristės Bronislavos Kerbelytės parengtoje knygoje „Kai milžinai gyveno: padavimai apie miestus, ežerus, kalnus, akmenis“. Dausprungas Julijonas, Palemono draugas, patricijus iš Centaurų arba Kitaurų giminės, matydamas gražiai įsikūrusius savo anūkus, Palemono sūnus, patraukė toliau su savo žmonėmis prie Šventosios upės. Ten rado aukštą kalvą puikioje vietoje, labai tinkamoje piliai statyti. Ten tuojau su savo žmonėmis, kaip pridera paaukojęs dievams, pastatė vieną pilį, žemutinę, o antrą – ant kalvos. Tas pilis, anot metraštininkų, pavadino Vilkomirija. O iš kur tas pavadinimas kilęs, nėra tikrų žinių [12]. Viename iš liaudyje gyvuojančių padavimų pasakojama, kad tamsiuose miškuose kadaise gyvenusi žynė. Žmonės ją vadinę Vilkmerge. Kartą tuose miškuose medžiojusiam kunigaikščio Dausprungo sūnui Tautvilui pristigę strėlių, o tuo metu jį užpuolę vilkai. Nuo pražūties išgelbėjusi žynė – graži mergelė. Ji sutramdžiusi ir nuvijusi plėšriuosius vilkus. Kunigaikštis Dausprungas prie Šventosios pastatęs pilį ir žynės garbei pavadinęs ją Vilkmerge. Kitas padavimas pasakoja, kad senovėje, kai dar lietuviai kūrenę šventąją ugnį ir garbinę savuosius dievaičius, dabartinės Ukmergės vietoje buvusi senosios lietuvių tikybos kulto vieta, prie kurios gyvenusios vaidilutės. Kartą jos išvykusios į kaimyninę šventovę. Šventajai ugniai kurstyti buvusi palikta tik viena vaidilutė. Ji ilgai laukusi savo draugių, tačiau jos negrįžusios. Užėjusi naktis. Nuvargusi vaidilutė užsnūdusi, prie jos prisėlinęs vilkas ir sudraskęs. O vaidilutės sugrįžusios praminusios tą vietą Vilkmerge [5].

Netoli Šventosios upės ant piliakalnio stovėjusi medinė pilis nuolat buvo puldinėjama kryžiuočių ir sudeginta 1391 metais. XIV amžiaus pabaigoje Ukmergė jau minima tarp to meto miestų - pilių [3, 8, 10].

1387-aisiais, Lietuvos krikšto metais, pastatyta pirmoji Ukmergės bažnyčia ir įkurta Ukmergės parapija – viena seniausių šalyje [10].

Vienas ryškesnių miesto istorijos momentų – 1435 metų rugsėjo 1 dieną įvykęs Ukmergės (Pabaisko) mūšis, kuriuo baigėsi apie trejus metus trukę Švitrigailos ir Žygimanto vaidai dėl Didžiojo Lietuvos kunigaikščio sosto. Po Pabaisko mūšio, kaip mano istorikai, Ukmergei buvo suteiktos Magdeburgo teisės, leista turėti turgų ir rengti prekymečius [7].

http://www.vilnijosvartai.lt/locations/listing/?id=224&page=history




Post a comment

Your Name or E-mail ID (mandatory)

Note: Your comment will be published after approval of the owner.




 RSS of this page

Written by:   Version:   Edited By:   Modified