| | | |
 Uploading .... Richentalio kronikoje pavaizduotas raitelis joja ant balto žirgo į kairę pusę, virš galvos iškėlęs plačiabriaunį lenktą kalaviją. Raitelis su mėlynu apsiaustu, jo rankoje baltas skydas su raudonu dvigubuoju kryžiumi.
Taip p yra užrašas, kad šis herbas priklauso didžiajam Lietuvos kunigaikščiui Aleksandrui Vytautui.
Kaip minėjau, yra ir antras Vytautui priskirtinas herbas, tačiau jame Vytis vaizduojamas kitaip. Čia raitelis taip pat joja į kairę pusę, jo ranka pakelta, apsiaustas – raudona mantija. Šis raitelis neturi nei skydo, nei kalavijo. Nėra ir jokių kitų ženklų. Jogailos herbas kitoks: baltame skyde – baltas raitelis ant balto žirgo, virš galvos iškėlęs kalaviją. Raitelis be skydo.
Taip pat yra užrašas, kad šis herbas priklauso karaliui Vladislovui.Įdomesnė naujiena susijusi su Vytauto palaikams skirtuoju brokatu, kurį Lietuvai 1930 m. padovanojo Čekoslovakijos vyriausybė.
Ieškant išsamesnės informacijos apie tai, kad Vytautas buvo išrinktas čekų karaliumi, vienoje publikacijoje pastebėjau čekų karaliaus Pršemislo Otakaro II (1233–1278 m.) palaikams uždengti skirtą audinį, rastą atidarius jo karstą.
Audinio piešinio motyvas panašus į Čekoslovakijos vyriausybės 1930 m. padovanotame specialiai Vytauto palaikams perlaidoti skirtame brokate. Matyti, kad čekai Vytautui parodė didžiausią pagarbą – kaip ir savo karaliams.
Na, o dvigubasis kryžius, kaip matėme ir jautėme (bent taip tikiuosi) iš mūsų pokalbio, paženklino daugelio tautų kelią, tačiau šiandien tik trys Europos valstybės: Lietuva, Vengrija ir Slovakija – gali didžiuotis turėdamos tą garbingą simbolį savo valstybės herbuose.
Dvigubasis kryžius yra tas simbolis, kuris per tradicijas mus sujungia su labai tolima praeitimi.
Atėjęs į mūsų ir kitų valstybių istoriją dar iš antikinių senosios Romos laikų, šis simbolis tapo didele pasaulio tautų, kultūrinio, istorinio, dvasinio, religinio ir moralinio lobyno vertybe, leidžiančia geriau suvokti mus supančių reiškinių, simbolių esmę ir prasmę.
Klausėte, kas sieja slibiną ir dvigubąjį kryžių? Sakyčiau – tikėjimas ir su juo mus pasiekusios ir mūsų istoriją praturtinusios tradicijos.
http://mokslasplius.lt/mokslo-lietuva/node/1778See more Jogailaičių dinastija Jogailaičių dvigubas kryžius
Kilmė Gediminaičiai
Pradininkas Jogaila
...
LDK
Jogailaičiai – lenkiškoji Gediminaičių dinastijos šaka, kurios atstovai 1440-1572 valdė LDK, 1386-1572 Lenkijos karalystę, 1471-1526 Čekijos karalystę, 1440-1444 bei 1490-1526 metais Vengrijos karalystę.
Raida
Dinastijos ir giminės įkūrėjas buvo Jogaila iš Gediminaičių dinastijos.
Dinastija ypač išsiplėtė didžiajam Lietuvos kunigaikščiui Kazimierui su žmona Elzbieta (Šv. Romos imperatoriaus Alberto II Habsburgo dukra) susilaukus šešerių sūnų ir septynerių dukrų:
Vladislovas II, Čekijos ir Vengrijos karalius;
Jadvyga, Bavarijos kunigaikščio Jurgio žmona;
Kazimieras (1458-1484), 1602 metais paskelbtas šventuoju;
Jonas Albertas, Lenkijos karalius;
Aleksandras, valdės LDK ir Lenkiją;
Zofija, Branderburgo kunigaikščio Fridriko Hohencolerio žmona, paskutiniojo Vokiečiu magistro ir pirmojo Prūsijos hercogo Alberto motina;
Elzbieta;
Zigmantas Senasis, LDK ir Lenkijos valdovas;
Fridrikas, Krokuvos vyskupas, Gniezno arkivyskupas, kardinolas;
Elzbieta;
Ona, Pamario kunigaikščio Boguslavo X žmona;
Barbora, Saksonijos kunigaikščio Jurgio žmona;
Elzbieta, Legnicos kunigaikščio Fridriko II žmona.
Vladislovo II dukra Ona ištekėjo už Šv. Romos imperatoriaus Ferdinando I, abi jų dukros(Elzbieta ir Kotryna) vėliau tapo Zigmanto Augusto žmonomis. Zigmanto Senojo dukra Ona ištekėjo už Stepono Batoro, o Kotryna – už Švedijos karaliaus Jono III Vazos (jų sūnus Zigmantas III Vaza – Abiejų Tautų Respublikos ir Švedijos valdovas)
http://lt.wikipedia.org/wiki/JogailaiÄių_dinastijaSee more
|
|
|
| | | |
|
