| | | |
Home /
Apie
/
VĖLYVŲJŲ LIETUVOS METRAŠČIŲ VEIKĖJAI IR JŲ PROTOTIPAI: „ROMĖNAI“  Uploading ....VĖLYVŲJŲ LIETUVOS METRAŠČIŲ
VEIKĖJAI IR JŲ PROTOTIPAI: „ROMĖNAI“
1518 m. titulinė Milano kunigaikštytė Bona Sforza iš pietų Italijos
miesto Bario per Austrijos sostinę Vieną atvyko į Lenkijos Karalystės
sostinę Krokuvą. Šioje ilgoje daugiau nei du mėnesius užtrukusioje
...varginančioje kelionėje jos globėju buvo giminaitis kunigaikštis Prosperas Colonna (1452–1523). Tai buvo žymus karvedys, nuskynęs ne vienos
pergalės laurus1. Jis ir Žygimanto Jogailaičio seserėnas Brandenburgo
markgrafas Kazimieras buvo svarbiausi ir garbingiausi svečiai
IV 18 Vavelio pilyje įvykusiose sutuoktuvių ir karūnacijos ceremonijose2.
Tada ne tik Lenkija, bet ir Lietuva gavo naują valdovę (atskiro
vainikavimo Vilniuje nebuvo3).
Šios puikiai išsilavinusios4 italų kunigaikštytės su gausia palyda atvykimas
buvo išties nemenkas stimulas krašto gyvenimui. Italai diplomatai,
menininkai, gydytojai suteikė naujų spalvų. Karaliaus rūmuose
ant Vavelio kalvos įsivyravo itališka mada5, ėmė reikštis Renesanso
tipo valdovės mecenatystė. Žymiausias Bonos biografas Władysławas
Pociecha ir kai kurie kiti tyrinėtojai laikė, kad su Bonos atvykimu Lenkijoje
prasidėjusi antroji, lemiamoji, Renesanso banga (pirmoji sieta daugiau
su atvykėlių humanistų – Pilypo Kalimacho, Konrado Celčio –
veikla bei su jų 1489 m. įkurtąja „Vyslos draugija“ – Sodalitas Litteraria
S E N O J I L I E T U V O S L I T E R A T Ū R A , 1 8 K N Y G A , 2 0 0 4 I S B N 9 9 5 5 -475 - 85- 4
1 Enciclopedia Italiana di scienze, lettere ed arti, vol. 9, Milano; Roma: Istituto Giovanni
Treccani, 1931, p. 855–856.
2 Acta Tomiciana (toliau – AT), t. 4, Posnaniae, 1855, p. 317, 321; Władysław Pociecha,
Królowa Bona (1494–1557), t. 1, Poznań, 1949, p. 236–237.
3 Sprendžiant iš šaltinių liudijimų, panašios apeigos Lietuvoje nė nebūta – didžiąja
kunigaikštiene būdavo tampama teisėtų vedybų su didžiuoju kunigaikščiu keliu. Krokuva
de facto jau nuo Kazimiero Jogailaičio laikų buvo virtusi pagrindine bendrų valdovų
rezidencija, tad turbūt nereikia nė minėti, kad čia aptarti įvykiai pačiu netarpiškiausiu
būdu palietė ir Lietuvą.
4Apie tai plačiau žr. Pociecha, op. cit., t. 1, p. 149–162.
5 Julian Lewański, „Włosko-polskie związki literackie i kulturalne“, in: Słownik literatury
staropolskiej, Wrocław; Warszawa; Kraków: Ossolineum, 1998 (wyd. 2-ie), p. 1024.
Vistulana)6. Tenka konstatuoti, kad Lietuvos istorikai su panašaus lygio
svarstymais smarkiai vėluoja, taip visiškai nepelnytai ignoruodami
vieną iškiliausių Lietuvos valdovių.
* * *
Ši nedidelė įžanga tebūnie mums tarsi užsklanda, po kurios patogu
imtis nuodugnios metraščių teksto analizės. Mus čia labiausiai domins
vienas nedidelis epizodas, kuriame įvardijami dėl Nerono persekiojimų7
Italiją priversti palikti romėnai – kunigaikštis Palemonas ir jo palydovai.
Išsamių šio metraščių segmento tyrimų nepaisant jo ypatingos
reikšmės lietuvių kilmės iš romėnų teorijos genezei iki šiol dar
neturime8, todėl neišvengiamai daug dalykų teks aiškintis pirmą kartą.
Taigi, Viduriniojo sąvado 1-ojoje redakcijoje (ją mums išsaugojo
vienintelis Krasinskio nuorašas) skaitome: „Где ж одно княже римское
именем Полемон, которыи же цесару Нерону был кровныи, забралъся з
жоною и з детми, и з скарбы своими, с которым жо княжетем собралося
пятсот шляхты з жонами и з детми и з многыми людми. ... А с тыми
шляхты чотыри были рожаи наивишшие, именем Китоврасы, Колюмны,
Рожи, Ургы“9 („Ir kai susiruošė vienas romėnų kunigaikštis, vardu Polemonas10,
kuris buvo imperatoriaus Nerono giminaitis, su tuo kunigaikščiu
susirengė penki šimtai bajorų su žmonomis ir vaikais ir su
6 Ibidem, p. 258. – Šiuo metu Bonos vaidmuo vertinamas santūriau, plg.: Janusz Tazbir,
Spotkania z historią, Warszawa: Iskry, 1997 (3-asis pataisytas leid.), p. 80 ir t.; Maria
Bogucka, Bona Sforza, Wrocław; Warszawa; Kraków: Ossolineum, 1998 (2-asis papildytas
leid.), p. 76–77.
7 Plačiajame sąvade (Bichoveco kronikoje) Neroną pakeis Atila.
8 Galėtume nebent nurodyti eseistinį Eligijaus Railos bandymą – Eligijus Raila, „Lietuvos
atradimas, arba Palemono prolegomenai“, in: Naujasis Židinys-Aidai, 1995, nr. 4,
p. 298–303; Idem, „Palemono legenda: istoriografinės teksto ištakos“, in: Lietuvos istorijos
studijos, 1997, nr. 4, p. 130–134. Jį pats autorius linkęs vadinti propedeutiniu – ibidem,
p. 133.
9 Полное собрание русских летописей (toliau – ПСРЛ), т. 35, Москва: Наука, 1980,
p. 128.
10 Rašome „Polemonas“, nes taip yra seniausią Viduriniojo sąvado redakciją atspindinčiame
Krasinskių nuoraše. Vėliau įsigali forma „Palemonas“. Nežinia, kas lėmė tokį
įvairavimą – konceptualus metraštininkų pasirinkimas (Polemon ir Palaemon – tai du
skirtingi vardai: Polemon – graikiškai „kariautojas“, Palaimon –„kovotojas“; žr. taip pat
22 išnašą), gudų bei lietuvių kalboms būdingas „akavimas“, ar tiesiog liaudiškas rašovo
etimologizavimas (plg. „Полемон“ ir gud. „поле“). Plačiau vardų rašybos temą ketiname
paliesti kitame straipsnyje, o šiame toliau visur stengsimės laikytis tradicinės literatūroje
prigijusios Palemono formos.
http://www.llti.lt/failai/e-zurnalai/SLL18/XVIIIstr113-138.pdfSee more
900/908 metai
Iš Venedų jūros į Kuršių įlanką atvyksta italai. Nemunu jie patenka Žemaitijon ir Litvaniam (Lietuvon). Vadovauja Italams Palemonas arba Publijus Libonas.
Popiežiui persikėlus į Raveną 500 kilmingųjų iš Romos išvyko tai: Palemo...nas – Herbo Stulpai, Julijonas Dausprungas – Kentauras, Prosperas Cezarinas – Stulpai, Ursinas bei Hektoras – Rožės herbų arba Rožyno. Todėl LDK herbas kitados buvo Kentauras, o dabar stulpai. Jie atvyko (spėjama) iš Insubrijos bei Ligurijos.
(Albertas Vijūkas-Kojalavičius "Lietuvos istorija" ("Historiae Lituanæ")
).
-------
1518 m. titulinė Milano kunigaikštytė Bona Sforza iš pietų Italijos
miesto Bario per Austrijos sostinę Vieną atvyko į Lenkijos Karalystės
sostinę Krokuvą. Šioje ilgoje daugiau nei du mėnesius užtrukusioje
varginančioje kelionėje jos globėju buvo giminaitis kunigaikštis Prosperas
Colonna (1452–1523). Tai buvo žymus karvedys, nuskynęs ne vienos
pergalės laurus1. Jis ir Žygimanto Jogailaičio seserėnas Brandenburgo
markgrafas Kazimieras buvo svarbiausi ir garbingiausi svečiai
IV 18 Vavelio pilyje įvykusiose sutuoktuvių ir karūnacijos ceremonijose2.
Tada ne tik Lenkija, bet ir Lietuva gavo naują valdovę (atskiro
vainikavimo Vilniuje nebuvo3).
---------
Žygimantas buvo Gedimino STULPŲ HERBO paveldėtojas,
Prosperas-Cezarinas - STULPŲ HERBAS
Bonos Sforkos ginimaitis PROSPERAS COLONNA - STULPŲ HERBAS
|
|
|
| | | |
|
