Šv. Paulius

Istorija - Krikščionybė
ŠV.PAULIUS IŠ TARSUS’O (1-67 M.)
Hebrajų kalboje jis dar vadinamas Sauliumi.
Ankstyvosios krikščionybės lyderis turėjo didžią dovaną ir talentą skleisti šią religiją graikų ir romėnų pasaulyje. Jis buvo žydas, gimęs Tarsus mieste, Kilikijoje, apie 1-10 m.
Trylika Naujojo Testamento laiškų priskiria...mi jam. Daugumoje jų matomos žydiškos idėjos ir tradicijos pritaikytos prie naujų sąlygų, lyginant Senojo Testamento tiesas su Jėzaus Kristaus tikėjimo žodžiu.Naujojo Testamento skleidėjas buvo labai persekiojamas. Išgyvenęs viziją, kad 36 m. sutikęs Damasko kelyje žymųjį Jėzų Kristų jis atsivertė į krikščionybę. Dėl šios vizijos jis laikomas apaštalu. Damaske praėjęs apmokymus ir pakrištytas Paulius trumpam išvyksta į Arabiją. Vėliau 3 metams jis gįžo į Damaską kol nebuvo išvarytas ir turėjo grįžti į Kilikiją (apie 40 m.). Po kelerių metų Barnabas pasiėmė Paulių į Siriją, kur jie kartu, metus laiko misionieriavo.Sekančius 10 metų Paulius praleido trijose misionieriškose kelionėse Anatolijoje ir Graikijoje. Antroji kelionė truko 18 mėnesių, praleistų Korinte ir Efese. Tuo metu Paulius rašė laiškus bažnyčioms, kurias pats įkūrė tik negalėjo aplankyti. Kai kurie iš šių laiškų atspausdinti Naujajame Testamente. Paulius stengėsi apsaugoti savo gyvenimiškąjį supratimą ir Kristaus mokymą nuo žydų praktikos ir kitų helenistinių religinių bei filosofinių idėjų. Savo krikščioniškąsias bendruomenes jis mokė etiškos elgsenos, atsisakyti silpnybių ir dalino patarimus. Įvykių knygoje yra apibrėžta pagrindinė Pauliaus misijų idėją. Pamokslauti jis pradėjo sinagogoje, bet greitai buvo išvarytas kaip kiršintojas demagogas. Po to su maža grupelę žydų pasekėjų jis patraukė į nežydiškus kraštus, kur daugelis gyventojų atsivertė į naująją religiją ir sukėlė nemažai problemų vietinėms valdžioms.Skirtingi Pauliaus vizitai Jeruzalėje atnešė nesutarimus tarp žydų ir krikščionių. Nors krikščionys ir turėjo laikytis žydiškų tiesų, bet jie su tuo nelabai taikstėsi. Po metų (58 m.) Paulius atnešė auką neturtingiems Jeruzalės krikščionims, bet jį areštavo. Po 2 metų kalėjime Paulius pasinaudojo Romos piliečio teise kreiptis į imperatorių, ir buvo nusiųstas į Romos teismą.Įvykių knyga baigiasi vis dar pamokslaujančio Pauliaus areštu namuose 63 m. Klemento iš Romos, ir Cezario, Eusebijaus, raštuose sakoma, kad Paulius galiausiai buvo išteisintas ir išvyko į Ispaniją, kur jį vėl areštavo ir nukankino Romoje, valdant Neronui 67 m. Šventės birželio 29 diena (kartu su Šv.Petro). SEPTYNIOS APSIREIŠKIMO BAŽNYČIOSSeptynios Azijos bažnyčios visos yra Anatolijoje: Ephesus (Efesas), Smyrna (İzmir), Laodicea ad Lycum (Goncalı), Sardas (Sartas), Pergamas (Bergamas), Filadelfija (Alaşehir) ir Thyatira (Akhisar).Šios bažnyčios siejamos ir su Šv. Pauliumi ir su apsireiškimais (apokalipsėm). Yra 95 m. parašyti Jono laiškai šioms bažnyčioms. Kai kam Jonas yra aiškiaregys, gyvenęs Patmos saloje. Bet kai kurie jį vadina apaštalu Jonu.Tikriausiai turėjo būti daugiau nei septyni pagrindiniai miestai Anatolijoje, kur buvo krikščionių tikinčiųjų, kai Jonas rašė šiuos laiškus. Nežinoma kodėl šie laiškai adresuoti tik septyniems miestams. Manoma, kad laiškai kitoms bažnyčioms neišliko.Bažnyčios nebuvo, kaip mes įsivaiduojame, pastatai. Tai buvo tikinčiųjų bendruomenės. Šios ankstyvosios tikinčiųjų grupės susitikinėdavo privačiuose namuose, kol dar nebuvo tam skirtų pastatų. Manoma, kad tik 3 a. Šv.Paulius įkūrė kai kurias iš septynių bažnyčių vykdydamas savo misionierišką veiklą 47-57 m. ir lankydamas visus septynis miestus.? KONSTANTINAS DIDYSIS (280-337 M.) Jis yra pirmasis romėnų imperatorius priėmęs krikščionybę. Iki 312 metus atrodo, jog Konstantinas buvo tolerantiškas pagonis, tikintis dauguma dieviškųjų globėju, tik neturėdamas išskirtinio. Tačiau tarp 312-324 m. jis priėmė tikėjimą krikščioniškuoju Dievu ir gynė jį, suteikdamas specialių privilegijų bažnyčioms ir vyskupams.Jau greitai po pergalės prieš Licinijų Krisopolyje 324 m. Konstantinas atvirai pasisako už krikščionybę ir labiau įsitraukia į bažnyčios reikalus. Krikščionybė labiau plito urbanizuotuose mseto vietovėse, kai tuo tarpu kaimo žmonės vis dar tebetikėjo į keletą skirtingų dievybių. Ankstyvieji krikščionys vadinti pagonimis nekrikščioniais todėl, kad pagani lotynų kalboje reiškia ”šalies gyventojai”.
http://www.infoturkija.lt/istorija/krikscionybe/See more