Taigi šv. Brunonas kartu su prūsu Vibertu atėjo į kažkurią Skalvos sritį
(Skalva buvo labai didelė),
kurią Vibertas laikė savo tėvyne ir kurioje karaliavo Netimeras.
Niekur nepasakyta, kad šv. Brunonas iš ten būtų vėl patraukęs į Kijevo Rusią.
Visi tolesni įvykiai rieda ten pat. Bet štai Viberto amžininkas šv. Petras Damijonas, aprašydamas šv. Romualdo gyvenimą, kažkodėl vadina aną karalių... rusų karaliumi (regem Russorum)... Šv. Brunonas buvo nužudytas Rusios ir Lietuvos pasienyje. Ši tvarka rodo kryptį: iš Rusios į Lietuvą, bet ne priešingai. Belieka daryti išvadą, kad rusų karaliaus Netimero valdoma žemė ir buvo Rusija...
Beje, kodėl Rusija?
Juk Rusijos vardas Rossija atsirado tik XVIII a., prieš tai buvo Rusj, Rusia.
Neklasikinį lotynišką užrašymą Rucie iš tikrųjų gal ir reikėtų skaityti Rusjae. Rusia Kur Skalva su Lietuva, o kur Rusia-Rusija!
Pažiūrim, ką apie tai XI a. rašo Adomas Bremenietis. Minėdamas prūsų žemę Sembą, o sembais anais laikais dažnai vadino visus prūsus, jis sako, kad ta “trečia žemė ribojasi su... rusais ir su lenkais (Tertia est illa, quae Semland dicitur, contigua Ruzzis et Polanis). Jei skalviai nebuvo vadinami sembais-prūsais, išeina, kad Rusia kaip tik ir turėjo būti Skalvoje! Kitur tas pats Adomas Bremenietis pasakoja, kaip lenkų karalius Boleslovas drauge su danu Otonu III jėga užvaldė visą Sklavaniją, Rusią ir prūsus (omnem vi Sclavaniam subiecit et Ruzziam et Pruzzos) – niekas niekad nėra girdėjęs, kad kuris nors danų karalius būtų užvaldęs Kijevo ar Naugardo Rusią! Bet šią Rusią danai vadinę Ostrogard, t.y. “rytų vietovė, miestas”.Holm Danų karalių istorijoje, “Knytlingasagoje”, vėlgi pasakojama apie prūsų pirklį Vidgaudą, kuris suviliojo Šlezvigo karalių Kanutą Lavardą (būsimą šventąjį) vykti į Rusią, kuri čia pavadinta “Salos vietove” (Holmgard) ir kurioje tuomet karaliavęs Haraldas. Vargu ar koks Haraldas kada nors karaliavęs Rusijoje! Visa tai vyko prieš 1131 m., kai Kanutas Lavardas buvo nužudytas. Saksonas Gramatikas, savo ruožtu, “Danijos istorijoje” mini Salos tvirtovę bei Salos įlanką. Kas tai per sala?
Kurie domėjosi Karaliaučiaus krašto istorija, žino, kad dabartinio Primorsko pavadinimas – Fischhausenas, o lietuviškai sakoma “Žuvininkai”. Tie “Žuvininkai” (“žuvis” čia pasidarė vokiečių tarmėje iš “vyskupo”: Bisch(ofs)husen > B/Fischhusen “Vyskupo namai”), vokiečiams tik ateinant XIII a., jau buvo vadinami germaniškai – Skonewik, o tai skandinaviškas vardas. Į rytus nuo Kranto / Zelenogradsko buvo garsus vikingų ir prūsų karinis ir prekybinis centras Kaupas, o Žardėje prie Klaipėdos atkasta didžiulė vikingų pilis.
Neseniai rusų archeologas Vladimiras Kulakovas atkasė naujų skandinaviškų radinių Rasytėje Kuršių Nerijoje. Taigi lyg ir atsiduriame prie įlankos! Ta įlanka senovėje buvo jungiama su jūra kanalais, kurie kirto Kuršių Nerija. Vieno jų pavadinimas yra gerai žinomas – Brokistas. Tai irgi skandinavų žodis.
http://www.lietuvos.org/istorija/letas_palmaitis/rusija/rusija.htmSee more
Uploading ....