Alšėnai (arba Galšia) –
kaimas Baltarusijoje, prie kelio Ašmena–Voložinas, apie 18 km į pietus nuo Ašmenos;
Pasak legendos (Bychovco kronika [1]),
miestelį įkūrė Lietuvos kunigaikščio Romunto sūnus ir Narimanto, Daumanto, Giedriaus ir Traidenio brolis Alšis (Holsza).
Matyt, tuos laikus mena XII a.- XIV a. piliakalnis, ...apie 1,5 km į rytus nuo Alšėnų.
Nuo XIV a. pabaigos kunigaikščių Alšėniškių valdomos Alšėnų dalinės kunigaikštystės centras.
Jonas Alšėniškis apie 1390 m. savo valdose pastatė pilį, prie pilies įsikūrė miestelis. 1533 m. Povilas Alšėniškis, siekdamas Vilniaus vyskupo vietos, miestelį perleido karalienei Bonai Sforcai, o ši savo favoritei Elenai Dubovickai, kurios vyras buvo Naugarduko vaivada Povilas Sapiega.
Jų įpėdinis Lietuvos didžiosios kunigaikštystės vicekancleris Povilas Steponas Sapiega 1610 m. ant Olšankos upelio kranto pastatė vienus gražiausių Vilniaus krašte barokinius pilies rūmus, 1618 m. trinavę barokinę pranciškonų bažnyčią (perstatyta XVIII a. viduryje).[2] Pilis turėjo šildymo sistemą, vandentiekį ir kanalizaciją, pilies menės buvo puoštos italų meistrų freskomis, grindys dengtos terakota. Prie pilies buvo iškasti trys ežerai, kurių dugnas išklotas plytelėmis. Sapiegų rezidencijoje buvo turtinga biblioteka ir paveikslų galerija.Vėliau pilis buvo kelis kartus perstatyta, tačiau Švedų tvano metu ji buvo apiplėšta ir padegta. Pilies dalis nebebuvo atstatoma. XIX a. ji atiteko Žabų giminei, o 1880 m. paskutinis pilies savininkas Gorbanovas išardė dalį sienų karčiamos statybai.
Bažnyčios požemiuose marmuriniuose buvo palaidotas bažnyčios fundatorius ir trys jo žmonos, tačiau 1970 m. palaikai išvežti į Minsko Baltarusijos senovės istorijos ir kultūros muziejų.
http://lt.wikipedia.org/wiki/HalšanaiSee more
500 kilmingųjų iš Romos išvyko tai: Palemonas – Herbo Stulpai, Julijonas Dausprungas – Kentauras, Prosperas Cezarinas – Stulpai, Ursinas bei Hektoras – Rožės herbo arba Rožyno. Todėl LDK herbas kitados buvo Kentauras, o dabar stulpai.
Jonas Algimantaitis Alšėniškis (m. apie 1402 m.) –
vienas Alšėnų kunigaikščių, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų Alšėniškių giminės pradininkas.[taisyti] BiografijaŽinomas tik tėvo vardas - Algimantas. Žmona Agripina Sudimantaitė buvo Vytauto žmonos Onos sesuo, duktė Julijona Alšėniškė - Vytauto antroji žmona.... Sūnūs Andrius Alšėniškis, Simonas Jonaitis Alšėniškis, Mykolas Jonaitis Alšėniškis, Aleksandras Jonaitis Alšėniškis. Katalikas, tačiau vaikai tapo stačiatikiais, kai kurie bendradarbiavo su Olelkaičiais.1379 m. Jogailos ir Kęstučio sutarties su Vokiečių ordinu sudarymo liudytojas.
Ištikimai rėmė Vytautą, su juo 1383 m. ir 1389 m. bėgo į Prūsiją pas kryžiuočius. Už tai Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila du kartus atėmė iš jo tėvoniją - Alšėnus, bet taikydamasis su Vytautu grąžindavo.
1385 m. Jogailos pasiuntinybės dėl jo vestuvių su Lenkijos karaliene Jadvyga narys, 1386 m. Jogailą lydėjo į Krokuvą. 1390 m. iš Prūsijos į Maskvą lydėjo Vytauto dukterį Sofiją, kuri 1391 m. ištekėjo už Maskvos didžiojo kunigaikščio Vasilijaus I. Per Vytauto kovas su Vokiečių ordinu 1394 m. buvo patekęs į nelaisvę.
Po Skirgailos mirties 1396 m. tapo Kijevo vietininku, įsteigė Kijevo lotynų apeigų vyskupystę.
Dalyvavo sudarant 1398 m. Salyno sutartį, 1401 m. Vilniaus-Radomo susitarimą.
1380 m. vasario 27 d. Rygoje Jogaila ir Livonijos ordinas per įgaliotinius pasirašė paliaubų sutartį, o 1380 m. gegužės 31 d. po keturių dienų medžioklės, kurioje dalyvavo Vokiečių ordino magistras Vinrichas Kniprodė su savo palyda, Jogaila su savo patarėjais,
Vytautas ir jo svainis Jonas Alšėniškis, tarp Kniprodės ir Jogailos buvo sudaryta slapta Dovydiškių sutartis, nukreipta prieš Kęstutį ir jo valdomas žemes.
/http://lt.wikipedia.org/wiki/Vinrichas_KniprodÄ/
http://lt.wikipedia.org/wiki/Jonas_AlÅ¡ÄniÅ¡kisSee more 
Uploading ....
