Dauguma istoriku dabartine Deltuva sieja su Volynes metraštyje pora kartu pamineta Deltuvos žeme.
Gali buti, kad ja dar X amžiuje ikures Julijonas Dausprungas.
1385 m. kryžiuociu keliu i Lietuva aprašyme minimas Deltuvos valscius (land Dewilto[w]), kurio centras neabejotinai turejo buti dabartines Deltuvos prototipas.
1434 m. Deltuva pamineta kaip Lietuvos valdovo dvaras. XV a. Deltuvos miestelio ir dvaro savininkai buvo Valmantaiciai, veliau – Kesgailos, nuo XVI a. pradžios – Radvilos. 1444 m. miestelyje pastatyta kataliku bažnycia, apie 1570 m. – evangeliku reformatu bažnycia. Nuo 1681 m. Deltuva priklause M. A. Oginskiui. 1812 m. birželio 28 d. ivyko Deltuvos mušis (Ukmerges mušis), kuriame susireme besitraukiancios Rusijos pirmasis pestininku korpusas ir puolancios Prancuzijos armijos avangardo kariai. XIX a. Deltuva valde Tiškeviciai. 1867 m. Lietuvos generalgubernatoriaus K. Kaufmano (1818–1882) garbei Deltuva pavadinta „Konstantinovu“. Senasis vardas miesteliui gražintas 1914 m. 1957–2000 m. Deltuvoje veike vidurine mokykla.