| | | |
Uploading ....
http://lt.wikipedia.org/wiki/Sanskritas Sanskritas (skr. संस्कृत, saṁskṛta – dirbtinis, apdorotas, sutvarkytas, puikus) – klasikinė Indijos kalba, priskiriama indoeuropiečių kalbų šeimai. Buvo ir dažnai tebėra naudojama kaip liturginė induizmo, budizmo ir džainizmo kalba. Vartojama iš brahmi kilusi devanagari rašto atmaina. Tradiciškai išskiriami du sanskrito kalbos raidos etapai: Vedų sanskritas ir klasikinis sanskritas. Nors dabar vyksta diskusijos ar klasikinis sanskritas tikrai gimė Vedų kalbos pagrindu. Sanskrito reikšmę Indijos kultūroje galima palyginti su lotynų kalba krikščioniškoje Europoje. Nors abi kalbos laikomos mirusiomis, tačiau religiniais, moksliniais tekstais bei grožine literatūra išsilaikė iki šių dienų. Kilmė ir istorija Sanskritas priklauso indoeuropiečių kalbų šeimos indoarijų šakai. Spėjama, kad indoeuropiečiai į Indiją atsikraustė 1500–500 metų pr. m. e. periodu, kartu atsinešdami ir besiformuojančią žodinę Vedų tradiciją. Jos užrašytos Vedų kalba tik II amžiuje pr. m. e. Klasikinis sanskritas gimė maždaug V amžiuje pr. m. e. Tuo metu gyvenęs gramatikas Paninis suformulavo ir aprašė sanskrito gramatiką supaprastindamas ir išvalydamas nuo kai kurių archaiškų formų. Dėl jo reikšmės klasikinis sanskritas kartais dar vadinamas Paninio sanskritu. Kadangi tiek sanskritas, tiek lietuvių kalba yra labai archaiškos, yra nemažai giminingų ir panašių žodžių, turinčių vienodą ar artimą reikšmę. Pavyzdžiui: agnih - ugnis, vaju - vėjas, aśru - ašara, avis - avis, aśvā - ašva, kumelė, kūrmas - kurmis, devas - dievas, navyas - naujas, madhu - medus, vīras - vyras, svapnas - sapnas, sanas - senas, sravati - srovena, śvaśuras - šešuras ir daug kt. Be to, kalbos panašios ir savo morfologija: skr. asmi - asi - asti = liet. esu - esi - esti. lietuviškai: Dievas davė dantis, Dievas duos duonos.
Sanskritu: Devas adadat datas, Devas dasyati dhanas.
Sanskritas ir tarptautinė komunikacijaNemažai sanskrito žodžių buvo perimti kai kurių Europos kalbų ar netgi yra tapę tarptautiniais: avataras, arijas, ašramas, bagvanas, čakra, guru, mantra, svastika, joga. GramatikaSanskritui būdingas redukuotas vokalizmas, sudėtingas konsonantizmas, kiekybinė balsių kaita. Yra 8 linksniai, 3 giminės, 3 skaičiai, sudėtinga veiksmažodžio laikų ir nuosakų sistema, 3 rūšys. Išplėtota sudurtinių žodžių daryba, daug sinonimų.
Sanskritiškos kilmės terminų ir vardų sąrašas apima įvairius sanskritiškus terminus, priimtus lietuvių kalboje ir atsitiktinai vartojamus tik kaip perraša. Vieni nuo kitų jie niekaip neatskirti, visi išdėstyti lietuvių abėcėlės tvarka. Taip pat pateikiama sanskritiškų vardų ir pavadinimų lietuviška perraša. Sanskritiškos kilmės terminai ir vardai- abhidharma (skr. abhidharma, pali abhidhamma)
- – pažodžiui "atskirasis (arba specialusis) mokymas"; trečioji budistinio kanono (Tripitaka) dalis
- ačarja (skr. ācārya)
- – mokytojas, vadovas, meistras
- agama (skr. āgama)
- – pažodžiui „mokymo šaltinis“; mahajanoje išplitęs bendrinis sūtrų rinkinių pavadinimas. Plačiai vartojamas pali sinonimas nikaja.
- ahimsa (skr. ahiṃsā)
- – pažodžiui „neskaudinimas“, taikumas.
- Adžanta (ajantā)
- – miestas centrinės Indijos vakaruose.
- Adžatašiatrus (skr. ajātaśatru, pali ajātasattu)
- – Magados karalystės valdovas (plačiau naudojama pali forma Adžasatus)
- adžna, adžnia (skr. ajñā, ajñācakra)
- – tarpuakio (šešta) čakra, „trečioji akis“.
- akaša (skr. ākāśa, pali ākāsa)
- – tai, kas viską persmelkia, erdvė (budizme); eteris (induizme). (Dažniausiai vartojama sanskritiška forma "akaša".)
- Akšobhja (skr. akṣobhya)
- – „nejudantysis“; vienas iš penkių dhjani-budų
- alaja-vidžniana (skr. ālaya-vijñāna)
- – pažodžiui „talpinančioji sąmonė“ arba „sąmonė saugykla, talpykla“)
- Amitabha, Amita (skr. amitābha)
- – pažodžiui „beribė šviesa“; vienas iš penkių dhjani-budų
- Amoghasidhis (skr. amoghasiddhi)
- – pažodžiui „kas neklysdamas pasiekia tikslą“, vienas iš penkių dhjani-budų
- anahata (skr. anāhata, anāhatacakra)
- – širdies (ketvirta) čakra
- ananda, Ananda (skr. ānanda)
- – palaima, taip pat ir vardas Ananda (žr. sat-čit-ananda
- anatmanas (skr. anātman, pali anatta)
- – pažodžiui „ne aš“, esmės neturėjimas, nesavastingumas
- anitja (skr. anitya, pali anicca)
- – laikinumas, praeinamumas, neišliekamumas
- anutara samjak sambodhi (skr. anuttara samyaksaṃbodhi)
- – pažodžiui „tobulas visa apimantis visiškas atbudimas“ (žr. bodhis
- arhatas, archatas (skr. arhat, pali arahat)
- – pažodžiui „vertasis“, „kas yra vertas“
- arja-marga (skr. ārya-mārga, pali ariya-magga)
- – pažodžiui „taurusis kelias“, budistinis Taurusis aštuonialypis kelias
- arja-satja (skr. ārya-satya, pali ariya-satta)
- – taurioji tiesa; keturios tauriosios tiesos budizme
- arūpaloka (skr.)
- – pažodžiui „beformiškumo pasaulis“; trilokos sistemoje bekūniškumo ir beformiškumo sfera, kurioje išgyvenamas grynasis dvasinis vientisumas
- asthangika-marga (skr.)
- – pažodžiui “aštuonialypis kelias”
- asura, asurai, asurų pasaulis (skr. asura)
- – pažodžiui „demonas“, „blogoji dvasia“; viena iš šešių būties karalysčių
- atmanas, atma (skr. ātman)
- – pažodžiui „kvėpavimas“, „gyvybinė galia“; dvasia
- Avalokitešvara (skr. avalokiteśvara)
- – pažodžiui verčiama skirtingai: 1) žemyn žvelgiantis viešpats; 2) Girdintis pasaulio raudą; 3) Pasaulio nušvitimą [nešantis] garsas; budizme ypatingai iškilus bodhisatva
- avidja (skr. avidyā, pali avijjā)
- – neišmanymas
- bhikšus, bhikšunė (skr. bhikṣu, bhikṣunī; pali bhikku, bhikkunī)
- – pažodžiui „elgeta“; iš išmaldos gyvenantis vienuolis, vienuolė; vienuoliai budistai
- bidža (skr. bīja)
- – pažodžiui „energija“, „sėkla“, „pamatinė galia“; dažniausia naudojama čakros mantriniam skiemeniui vadinti: bidža-mantra – pamatinė mantra mantrinė sėkla, mantrinis branduolys
- bodhis (skr., pali bodhi)
- – atbudimas, nušvitimas
- bodhisatva (skr. bodhisattva)
- – pažodžiui „atbudusi būtybė“
- brahma-vihara (skr. ir pali brahmavihāra)
- – pažodžiui „dieviškos būties būsena“; meditavimo praktikų pasiekiama būsena, kuriai būdingos keturios teigiamos proto savybės (maitrė, karuna, mudita ir upekša)
- buda, Buda (skr., pali buddha)
- – pažodžiui „kas yra atbudęs“, istorinio Budos Šakjamunio vardas
- čakra (skr. cakra)
- – pažodžiui „ratas, apskritimas, diskas“; organizmo energiniai centrai (plačiausiai paplitusi 7 čakrų sistema: mūladhara, svadhisthana, manipūra, anahata, višudha, adžnia, sahasrara, sujungtos trimis kanalais ida, pingala ir šušumna), o taip pat dievų naudojamas ginklas ir simbolis
- čela (skr. ceṭa (tradiciškai nusistovėjo forma „čela“, nors teisingiau būtų „četa“))
- – pažodžiui „patarnautojas“; savo guru atsidavęs mokinys, apskritai guru mokinys
- čintamanis (skr. cintāmaṇi)
- – pažodžiui „minties brangakmenis“; troškimus tenkinantis akmuo; kita prasme, išsilaisvinusio proto simbolis
- čita (skr. citta)
- – pažodžiui „mąstymas, atspindėjimas, refleksija“; sąmoningumas, sąmonės raiška (žr. sat-čit-ananda)
- dakinė (skr. ḍākinī)
- – demonė, nirši moteriškoji dvasia
- dana (skr. dāna)
- – pažodžiui „dovana“ (žr. paramita)
- daršanas, daršianas (skr. darśana)
- – pažodžiui „reginys“; sąmoningas susidūrimas „akis į akį“ su tiesa arba „pasimatymas“ su dievybe (induizme)
- deva (skr., pali deva)
- – pažodžiui „dangiškosios būtybės“; visos dieviškosios būtybės, dievai ir deivės
- dharanė (skr. dhāranī)
- – pažodžiui „laikytoja“; mantrinio pobūdžio tekstas, paprastai ilgesnis už įprastas mantras, skirtas tam tikrų proto savybių ar proto būsenų ugdymui ir palaikymui
- dharma (skr. dharma, pali dhamma)
- – pažodžiui „pernešantis, įtvirtintas“; daugiaprasmis terminas apskritai reiškiantis tvarką, mokymą, prasmiškai siejasi su filosofiniais terminais „darna“, „harmonija“ (tačiau nežiūrint panašumo, nesisieja etimologiškai)
- dharmakaja (skr. dharmakāya)
- – pažodžiui „aukščiausios tvarkos kūnas“; vienas iš trikajų, tikroji budos prigimtis, tapati visatos esmei (žr. trikaja)
- dhatu (skr., pali dhātu)
- – pažodžiui „vietovė, sritis, karalija, elementas“; dažniausiai sudurtiniuose žodžiuose reiškia būties arba mąstymo elementus ir sritis
- dhjana (skr. dhyāna, pali jhāna)
- – meditacija, dzenas
- dhjani-buda (skr. dhyāni-buddha)
- – pažodžiui „meditacijos buda“; penki transcendentiniai budos, simbolizuojantys skirtingus nušvitimo aspektus (Akšobhja, Amitabha, Amoghasidhis, Ratnasambhava, Vairočana), vizualizuojami meditacijos metu
- Dirghagama (skr. dīrghāgama, pali dīghanikāya)
- – pažodžiui „ilgasis rinkinys“; paprastai vartojamas pali atitikmuo “Digha nikaja”
- Dipamkara (skr. dīpaṃkara)
- – pažodžiui „šviesos įžiebėjas“; legendinis buda, gyvenęs daugybę metų prieš Budą Šakjamunį
- duhkha (skr. duhkha, pali dukkha)
- – pažodžiui „sunkumas“, „kančia“; centrinė budizmo sąvoka, paprastai verčiama kaip “kančia”
- džapa (skr.)
- – pažodžiui „murmėjimas, šnabždėjimas“; mantros, šventų formulių ar vardų kartojimas
- Džetavana (skr. jetavana)
- – vienuolynas Šravastyje (Indija)
- džniana (skr. jñāna, pali ñāna)
- – žinojimas; intelektualus reiškinių ir juos tvarkančių dėsnių žinojimas, pradžnios sudėtinė dalis
- ekagrata (skr. ekāgra, ekāgratā, pali ekāgattā)
- – pažodžiui „vienatikslis“; proto vientiksliškumas, koncentravimasis į viena
- Ekotarikagama (skr. ekottarāgama, ekottarikāgama, pali anguttara-nikāya)
- – pažodžiui "palaipsnių aiškinimų rinkinys"; (plačiai priimta naudoti pali formą: Angutara nikaja, žr. Sūtra pitaka)
- gandharvai (skr. gandharva)
- – dangaus gyventojai, dainininkai ir muzikantai
- Garuda (skr. garuḍa)
- – mitinis paukštis, pusiau žmogus, pusiau paukštis
- gatha (skr. gātha)
- – giesmė, posmas, strofa, pastraipa; teksto dalis
- guru, gurus (skr. guru)
- – mokytojas, dvasinis mokytojas, dvasinis vadovas
- Hajagriva, Hajagryva (skr. hayagrīva)
- – pažodžiui „arkliakaklis“; nirši dievybė
- hinajana (skr. hīnayāna)
- – pažodžiui „mažoji važiuoklė“; budizmo šaka
- indrija (skr. indriya)
- – pažodžiui „jutimo organai“; 22 psichofiziologinės savybės
- jana (skr. yāna)
- – pažodžiui „važiuoklė, vežimas“ (žr. mahajana, hinajana, vadžrajana, ekajana)
- joga (skr. yoga)
- – pažodžiui „jungas“; įvairios savitvardos ir paklusnumo pratybų sistemos, praktikuojamos vardan dvasinių pasiekimų
- Kailašas (skr. kailāsa)
- – pažodžiui „sidabro kalnas“; kalnas Himalajuose (kitaip vadinamas Kailasas, Radžatadris)
- kaja (skr. kāya) – organizmo kūnas (taip pat ir transcendentinis); žr. trikaja
- Kalačakra (skr. kāla-cakra)
- – pažodžiui „laiko ratas“; vėliausia budizmo tantra
- kalpa (skr. kalpa, pali kappa)
- – pažodžiui „pasaulinis ciklas“; labai ilgas laikotarpis, kurio metu randasi ir sunyksta pasaulis
- kama (skr., pali kāma)
- – pažodžiui „noras, troškimas“; jusliniai troškimai, ilgesys, lytiniai malonumai; dar žr. kama-sūtra
- kamaloka (skr., pali kāmaloka)
- – pažodžiui „troškimų pasaulis“; trilokos sistemoje troškimų sfera
- Kapilavastu (skr. kapilavastu, pali kapilavatthu)
- – gimtasis Sidhartos Gautamos miestas
- karma (skr. karma, pali kamma)
- – pažodžiui „veikla, veikimas“; paklusimas priežasties pasekmės dėsniui ir veikimo įpročiai (įgyti ir įgimti)
- karuna (skr., pali karuṇā)
- – atjauta, veiksminga užuojauta, švelni paguoda; išskirtinė visų bodhisatvų ir budų savybė (dar žr. paramita, brahma-vihara)
- Kašjapa (skr. kāśyapa, pali kassapa)
- – toks vardas (žr. Mahakašjapa)
- kleša, klešia (skr. kleśa, pali kilesa)
- – pažodžiui „bėda, užteršimas, aistra“; proto tarša, klaidinanti dvasinius ieškotojus
- Košala (skr., pali kośala)
- – senovėje egzistavusi karalystė (dab. Nepalo teritorijoje), Budos Šakjamunio laikais čia buvo įsikūręs Džetavanos vienuolynas
- kšantis (skr. kṣānti, pali khanti)
- – pažodžiui „kantrumas“; viena iš žmogiškųjų tobulybių (žr. paramita)
- Kšitigarbha (skr. kṣitigarbha)
- – pažodžiui „žemės įsčios“; bodhisatvos, sergstinčio nuo nelaimių, vardas
- Kušinagara, Kušinara (skr. kuśinagara)
- – Budos parinirvanos vieta, dabar Kasia (Utar Pradešas, Indija)
- madhjamaka, madhjamikai (skr. mādhyamaka)
- – „madhyama“ pažodžiui „vidurinysis“; Viduriniojo kelio mokymą skelbusi budizmo mokykla, madhjamikai – šios mokyklos atstovai
- Magadha (skr., pali)
- – Senovinė karalystė šiaurės Indijoje, turėjusi didelės reikšmės kaip Indijos, taip ir budizmo istorijai (dar žr. Budos lankytos vietos)
- maha- (skr., pali mahā-)
- – priešdėlis reiškiantis „didelis, didysis“
- Mahakašjapa (skr. mahākāśyapa, pali mahākassapa)
- – Budos mokinio vardas
- Mahamaudgaljajana (skr. mahāmaudgalyāyana, pali mahāmoggalana)
- – Budos mokinio vardas
- mahajana (skr. mahāyāna)
- – pažodžiui „didžioji važiuoklė“; budizmo šaka
- Maitrėja (skr. maitreya)
- – pažodžiui „mylintysis“; ateities buda
- maitrė (skr. maitrī, pali mettā)
- – pažodžiui „gerumas, geranoriškumas“; viena iš žmogiškųjų dorybių (žr. brahma-vihara)
- mala (skr. mālā)
- – pažodžiui „vėrinys, rožinis“; karoliukų vėrinys naudojamas apeigose, dar vadinamas džapamala
- manas (skr. manas, pali mano)
- – pažodžiui „protas, protingumas“; visas protines galias apjungiantis terminas
- mandala (skr. maṇḍala)
- – pažodžiui „skritulys, lankas, skiltis“; simbolinis kosminių jėgų atvaizdas
- manipūra, manipura (skr. manipūra, manipūracakra)
- – saulės rezginio (trečioji) čakra
- Mandžušris (skr. mañjuśrī)
- – pažodžiui „tas, kuris yra taurus ir geras“; išminties bodhisatvos vardas
- mantra (skr. mantra)
- – pažodžiui „proto įrankis“; galią perteikiantys garsiniai skiemenys ir jų junginiai
- Mara (skr., pali māra)
- – pažodžiui „marinantis, griaunantis“; budizme mirties įsikūnijimas
- maja (skr. māyā)
- – pažodžiui „apgaulė, iliuzija, regimybė“; amžinai kintantis laikinasis pavidalų ir pavadinimų pasaulis, kurį neatbudęs (nenušvitęs) protas laiko tikru.
- Meru, Sumeru (skr.)
- – „pasaulinis kalnas“, stūksantis Indijos subkontinente paplitusių kosmologinių pasaulėvaizdžių centre
- mudita (skr. muditā)
- – „kupinas atjautos džiaugsmas“; atjaučiantis džiaugimasis kitų būtybių laime (žr. brahma-vihara)
- mudra (skr. mudrā)
- – pažodžiui „anspaudas, ženklas“; kūno poza arba rankomis rodomi ženklai
- mūladhara (skr. mūlādhāra)
- – pamatinė (pirmoji) čakra
- munis (skr. muni)
- – religingas asmuo, mokslininkas, šventasis
- nadi kanalai (skr. naḍī)
- – pažodžiui „vamzdis, vamzdelis, tūba, tubelė, kraujagyslė, gysla“; organizmo gyvybinės energijos kanalai (žr. čakra)
- naga, vyr., mot. (skr. nāga)
- – pažodžiui “gyvatė, žaltys”; gera linkinčios pusiau dieviškos būtybės, „drakonai“
- Nalanda (skr. nālandā)
- – budizmo minties centras š.r. Indijoje, sunaikintas XII-XIII a.
- namarūpa (skr. nāmarūpa)
- – pažodžiui “pavadinimas-pavidalas”, “vardas-forma”; terminas apibrėžiantis asmens empirinę būtį, kad asmenį sudaro dvi esminės dalys: mintinė ir fizinė, arba neapčiuopiamoji (tik įvardijama) ir apčiuopiamoji
- naraka (skr. naraka, pali niraya)
- – pažodžiui „pragaras“; viena iš trijų negatyviųjų būties karalijų (pakopų) (dar žr. triloka)
- nidana (skr. nidāna)
- – pažodžiui „ryšys, saitas“; (budizme) sąlygotosios kilmės grandinės grandis
- nirmanakaja (skr. nirmānakāya)
- – pažodžiui „persikeitimų, virsmų, transformacijų kūnas“; vienas iš trikajų, žemiškasis budos kūnas
- nirodha (skr.)
- – pažodžiui „sunaikinimas, išnykimas, praėjimas“; trečia taurioji budizmo tiesa (žr. Keturios tauriosios tiesos)
- nirvana (skr. nirvāṇa, pali nibbāna)
- – pažodžiui „užgęsimas, išnykimas“; 1) atsisiejimas nuo atgimimų rato ir perėjimas į visiškai kitokią būtį; 2) susiliejimas su absoliuto jautimu, vidinis samsaros ir „anapusybės“, tuštumos suliejimas į vienį ir nuolatinis jo jautimas
- Om Mani Padme Hūm (skr.)
- – pažodžiui „Om Brangenybė Lotose Hūm“; Avalokitešvaros tyrumą spinduliuojanti mantra (paplitęs tibetietiškas variantas: Om Mani Peme Hung)
- padma (skr.)
- – lotosas; tyrumo simbolis
- Padmasambhava (skr.)
- – pažodžiui „gimęs iš lotoso“; žymus Tibeto budizmo mokytojas, gyvenęs VIII a.
- paramartha (skr. paramārtha)
- – pažodžiui „aukščiausioji tikrovė“; absoliutas, tikroji prigimtis
- paramita (skr. pāramitā)
- – pažodžiui „kas perėjo anapus“, „kas pasiekė kitą krantą“; transcendentiškumas, anapusybė. Paprastai verčiama kaip „tobulybė“, paramita yra atitinkama dvasiniu keliu žengiančio asmens dorybė (danaparamita – dosnumas ir pan.)
- parinirvana (skr. parinirvāṇa, pali parinibbāna)
- – galutinis užgęsimas; išėjimas iš šio pasaulio ir išsilaisvinimas iš atgimimų rato
- pradžnia (skr. prajñā, pali pañña)
- – pažodžiui „išmintis“ arba „sąžinė“; aukščiausia išmintis, betarpiška intuityvioji išmintis
- pradžnia-paramitos sūtra(-os) (skr.)
- – pažodžiui „didžiosios sūtros apie išminties tobulybę“; maždaug 40 sūtrų, aiškinančių pradžnią ir jos ugdymą
- pratimokša (skr. prātimokṣa, pali pātimokkha)
- – pažodžiui „beveik išsilaisvinimas“; vinajapitakos dalis, nustatanti budistų vienuolių elgesio taisykles
- pratitja-samutpada (skr. pratītya-samutpāda, pali patichcha-samutpāda)
- – pažodžiui „sąlygotasis radimasis“, „sąlygotoji kilmė“; sąlygotosios kilmės mokymas
- pratjekabuda (skr. pratyeka-buddha, pali pachcheka-buddha)
- – pažodžiui „pavieniui atbudęs“; buda, kurio atbudimas skirtas tik jam pačiam, dar ne visiškas atbudimas
- preta (skr. preta, pali peta)
- – pažodžiui „atskirtasis“; taip vadinama alkanoji dvasia, alkanųjų dvasių pasaulis, kuris yra viena iš trijų negatyviųjų būties karalijų (pakopų)
- pudgala (skr. pudgala, pali puggala)
- – pažodžiui „asmuo“; ego arba „aš“, substancija perimanti atgimimą
- pūdža, pudža (skr. pūdžā)
- – garbinimas, apeigos, religinis patarnavimas; dievybės arba šventojo šlovinimo ritualas
- Rahula (skr. rāhula)
- – pažodžiui „pančiai“; vardas, Budos sūnus
- Radžagriha (skr. rājagṛha, pali rājagaha)
- – miestas Magadhos karalystėje, glaudžiai susijęs su Budos veiklos pradžia
- Ratnasambhava (skr. ratnasaṃbhava)
- – pažodžiui „gimęs iš brangakmenio“; vienas iš penkių dhjani budų
- rūpa (skr.)
- – pavidalas, forma, materialumas (žr. skandha)
- rūpaloka (skr.)
- – grynų pavidalų pasaulis; trilokos sistemoje grynų pavidalų arba kūnų sfera, kurioje nebepatiriami troškimai
- sadhana (skr. sādhana)
- – pažodžiui „susiformavimo, išbaigimo, ištobulėjimo priemonė“; bendrąja prasme – dvasinis darbas (pavieniui ar draugijoje), siekiant galutinio dvasinio tikslo
- sahasrara (skr. sahasrāracakra)
- – viršugalvio (septinta) čakra, „Karūnos“ čakra
- sakridagaminas (skr. sakṛdāgāmin, pali sakadāgāmin)
- – pažodžiui „vieną kartą grįžtantis“; dvasinio pasiekimo lygis, kai iki galutinės realizacijos tetrūksta vieno atgimimo
- samadhis (skr. samādhi)
- – pažodžiui „įtvirtinti, padaryti nepajudinamą“; gilus proto susitelkimas į vieną objektą, neduali sąmonės būsena, kurioje patiriantis subjektas susilieja su patiriamu objektu
- Samantabhadra (skr.)
- – pažodžiui „visa persmelkianti dievybė“ arba „tas, kurio geradarystės yra visur“; vienas svarbiausių bodhisatvų (budizme)
- sambhogakaja (skr. sambhogakāja)
- – pažodžiui „pasigėrėjimo kūnas“; vienas trikajų, budos gėrėjimasis savimi kaip įsikūnijusia tiesa, palaimos kūnas
- Samjuktagama (skr. samyuktāgama, pali samyutta-nikāya)
- – pažodžiui „Sujungtas rinkinys“; beveik išimtinai vartojamas pali kilmės pavadinimas Samjuta nikaja
- samsara (skr. saṃsāra)
- – pažodžiui „klajojimas“; skirtingose pasaulėžiūros sistemose (filosofija, budizmas, induizmas) įgyja skirtingą prasmės aspektą: būties ratas, besikartojantis atgimimas, reinkarnacijų ciklai
- samskara (skr. saṃskāra, pali sankhara)
- – pažodžiui „įspūdis, padarinys“; viena iš penkių skandhų, tai, kas formuojama, ir tai, kas formuoja, „proto dariniai“
- sangha (skr. saṃgha)
- – pažodžiui „susiėjimas“; budistinė bendruomenė
- smritis (skr. smṛti)
- – pažodžiui „sąmoningumas“; būties energija, leidžianti jautriai liudyti dabarties akimirką, budriai suvokti tai, kas vyksta mumyse ir aplink mus
- Šambhala, Šiambhala (skr. śambhala)
- – mitinė karalystė, esanti į š.r. nuo Indijos, kurioje radosi kalačakros mokymas
- Šariputra (skr. śāriputra, pali sāriputta)
- – svarbus Budos mokinys
- šarira, šaryra (skr. śarīra)
- – pažodžiui „kūnas, lukštas“; šventųjų kūno relikvijos, kartais esančios kaip tam tikri mineraliniai dariniai
- šastra (skr. śāstra)
- – pažodžiui „pamokymai, skaitiniai“; budistinių sūtrų dogminiai ir filosofiniai komentarai
- šyla, šila (skr. śīla, pali sīla)
- – pažodžiui „įsipareigojimai, įžadai“; dorovinės budistų taisyklės ir jų laikymasis
- šramana (skr. śramaṇa, pali samanna)
- – asketas, vienuolis (žr. bhikšus)
- šramanera (vyr.), šramanerika (mot.) (skr. śrāmaṇera, śrāmaṇerikā)
- – budizmo vienuoliai novicijai (žr. bhikšus)
- šravaka (skr. śrāvaka)
- – pažodžiui „girdėtojas“; mokinys
- šūnjata (skr. śūnyatā, pali sunnatā)
- – pažodžiui „tuštuma, nieko nebuvimas“; jokios tikrosios savasties nebuvimas jokiuose būties elementuose
- sidhis (skr. siddhi)
- – pažodžiui „tobulos savybės“; puikus kūno ir gamtos jėgų valdymas, tokio valdymo galia
- skandha (vyr.) (skr. skandha, pali khanda)
- – pažodžiui „sankaupa, ryšulėlis, gniužulas“; būtybės, individo, „aš“ sudėtinės dalys (paprastai penki skandhos)
- sparša (skr. sparśa, pali phassa)
- – pažodžiui „susilietimas, sąlytis“; jutimo organo sąlytis su jutimo objektu (žr. sąlygotoji kilmė)
- stūpa (skr. stūpa, pali thūpa)
- – pažodžiui „plaukų kuodas, surištas į bumbulą“; memorialiniai monumentai, kuriuose laikomi šventųjų palaikai
- sūtra (skr. sūtra, pali sutta)
- – pažodžiui „gija, siūlas“; Budos pasakytos mokymo kalbos, taip pat kitų šventųjų mokymo raštai
- svabhava (skr. svabhāva)
- – savoji prigimtis, kaip regimybė, užstojanti tikrąją tikrovę
- svadhisthana (skr. svādhisthānacakra)
- – bambos, pilvo apačios arba dantjen, hara centro (antra) čakra
- svastika (skr. svasti)
- – svasti pažodžiui reiškia „laimė, gerovė“; svastika kaip simbolis turi labai įvairias reikšmes
- tantra (skr.)
- – pažodžiui „ataudai, tąsa, vientisumas, kontinuumas“; dvasinio ugdymo ir saviugdos mokymai ir tekstai, glaudžiai susiję su budizmu
- tathagata (skr., pali tathāgata)
- – pažodžiui „taip einantis“; taip vadinami „einantieji keliu į tiesą, kurie jau atbudo“, šiuo epitetu Buda pats vadindavo save
- tathata (skr. tathatā)
- – pažodžiui „tatumas, tatybė“ (iš „tai, tatai“); tikroji visa ko prigimtis
- trikaja (skr. trikāya)
- – pažodžiui „trys kūnai“; trys budos kūnai, atspindintys skirtingą santykį su absoliutu, palaima ir kasdienine būtimi, jie yra dharmakaja, sambhogakaja ir nirmanakaja
- trilakšana (skr. trilakṣana, pali tilakkhana)
- – pažodžiui „trys žymės“; trys sąlygotosios kilmės žymės: laikinumas (anitja), kančia (duhkha) ir nesavastingumas (anatmanas)
- triloka (skr.)
- – pažodžiui „trys pasauliai, trys sferos“; trys skirtingos sferos sudarančios reiškinių pasaulį (samsarą): kamaloka, rūpaloka ir arūpaloka
- Tripitaka (skr. tripitaka, pali tipitaka)
- – pažodžiui „trys pintinės“; budizmo raštų kanonas
- triratna (skr. triratna, pali tiratna)
- – trys brangenybės; trys esminės budizmo dalys, šventenybės: Buda, Dharma ir Sangha
- trišna (skr. tṛṣṇā, pali tanha)
- – pažodžiui „troškimas, ilgesys, noras“; trišna yra troškimas, kylantis iš jutimo organo sąlyčio (sparša) su jutimo objektu ir sukeliantis prisirišimą (prie šio sąlyčio), o iš pastarojo kyla kančia (duhkha)
- upadana (skr., pali upādāna)
- – visi prisirišimai, susaistantys būtybes su jų būtimi ir skatinantys atgimti naujai būčiai
- upasaka (vyr.), upasika (mot.) (skr., pali upāsaka, upāsikā)
- – pažodžiui „sėdintieji greta“; pasauliečiai budistai priėmę trejopą prieglobstį ir penkis budistinius priesakus
- upaja (skr. upāya)
- – meistriškas būdas ar metodas; būdai ir gebėjimai padėti kitiems suprasti mokymą ir palengvinti jų kančias
- upekša (skr. upekṣa, pali upekkha)
- – pažodžiui „neėmimas domėn“, „dėmesio nekreipimas“; dvasinė pusiausvyra, viena svarbiausių budisto savybių (dar žr. brahma-vihara)
- Vairočiana (skr. vairocana)
- – pažodžiui „kuris yra kaip saulė“; vienas iš penkių dhjanibudų
- Vaišalis (skr. vaiśālī, pali vesāli)
- – svarbus miestas ankstyvojo budizmo laikais
- vadžra (skr.)
- – pažodžiui „deimantas“, „žaibas“; 1) induizme, dievų ginklas (žaibas) ir 2) budizme, tuštumos nepažeidžiamumo simbolis (deimantas)
http://lt.wikipedia.org/wiki/Sanskriti%C5%A1kos_kilm%C4%97s_terminai_ir_vardai Lietuvių vedybų giminystės pavadinimų atliepiniai senovės indų (sanskrito) kalboje
Šiame straipsnyje surinkti lietuvių kalbos vedybų giminystės pavadinimai, turintys sąsajų su senovės indų kalba ir vedybų giminystės terminais joje [1].
Výras ir pàts – tai du dažniausiai lietuvių kalboje vartojami tradiciniai vyriškos lyties sutuoktinio pavadinimai. Abu šie žodžiai turi artimų giminaičių senovės indų (sanskrito) kalboje: vīrá – “vyras, didvyris, karys, patinas, sūnus, sutuoktinis” ir páti – “valdovas, šeimininkas, sutuoktinis”. Senųjų lietuvių rašytinių šaltinių duomenys rodo, kad senovėje “sutuoktinio” reikšme dažnai buvo naudotas žodis patìs.
“Sutuoktinė” dabartinėje lietuvių kalboje dažniausiai yra įvardinama kaip žmonà. Visgi, tyrinėtojų nuomone, senovėje šia reikšme žodis buvo vartotas tik epizodiškai. Iš esmės jis apibūdino “moteriškosios lyties asmenį, moterį”. Tarmėse žmonà dar ir dabar yra gana plačiai pažįstama, pastaroji vartojama kaip moteriškosios lyties žmogus, plg.: Buvo šiandie atėjus tokia žmonà, ale ka nepažįstu. Indoeuropiečių kalbų senuoju sutuoktinės pavadinimu yra laikomas žodis, gerai išlikęs slavų kalbose – r. жeнa, jį turi ir prūsai: genno “moteris, žmona”. Šiems žodžiams yra giminingas senovės indų kalbos ž. jánih “moteris, žmona”.
Lietuvių kalboje plačiai vartojamas žmonos pavadinimas patì. Jį žino tiek aukštaičiai, tiek žemaičiai, dažnas jis ir bendrinėje kalboje. “Sutuoktinės” reikšme šis žodis yra vartojamas ir senuosiuose lietuvių raštuose. Patì eina poroje su tos pat šaknies vyro reikšme pàts, o pastarasis sanskrito kalboje turi savo atliepinį – pátnī “ponia, žmona”. Įdomu, kad senajame mūsų kalbos žodyje viešpatni “ponia, šeimininkė” yra išlaikyta ir forma *patni.
Plačiai senuosiuose raštuose “žmonai” nurodyti vartotas žodis mótė. Pvz., wīras kōlai mote givá, ne gal’ turret kitós. Iš rašytinių paminklų jis žinomas dar ir “moteriškės” bei “motinos” reikšmėmis; pastaroji pasitaiko ir tarmėse. Žodį “motina” tyrinėtojai mano esantį seniausią, palyginkime ir sen. indų mātár-. Manoma, kad tik vėliau, jau lietuvių kalbos dirvoje, mótė be reikšmės “motina” įgavo ir “moteris, žmona” prasmes.
Nuo seniausiųjų laikų iki dabar, tiek bendrinėje kalboje, tiek tarmėse, žmogui, kurio sutuoktinis (-ė) yra miręs (-usi), įvardinti yra vartojami pavadinimai našlỹs, - ẽ. Jie yra giminingi sanskrito náś(y)ati “žūti, dingti, pranykti”, naś- “dingstąs, žūstąs”. Manoma, kad lietuvių našlỹs greičiausiai yra išvestas iš dabar jau praradusio pirminę reikšmę būdvardžio našlas, -a, “miręs”. Našlỹs nėra išlaikęs tiesioginių atitikmenų kitose indoeuropiečių kalbose. Lietuvių broliai prūsai turi bendrą su slavais ir kitais indoeuropiečiais žodį našlei apibūdinti – widdewū, “našlė”. Jis yra siejamas su sen. indų vidh-ava “būti tuščiam”. Beje, šių žodžių šaknis, manoma, yra tapati lie. vidùs.
Senasis vyro tėvo pavadinimas lietuvių kalboje yra šẽšuras, jis asimiliacijos būdu yra kilęs iš *sešuras, “vyro tėvas”. Artimas giminaitis lietuviškajam žodžiui yra sen. indų śváśura, kuris verčiamas taip pat, ir yra išėjęs iš lygiavertės reikšmės žodžio *sváśura. Pastarajį, beje, galima išskaidyti į du žodžius: svá- ir śura-, išvertus būtų“savas, mūsų” ir “liūtas, didvyris”. Matome, kad paraidžiui šis žodis reiškia “savasis didvyris” (plg., svápati “savasis viešpats, šeimininkas”, svápura “savasis miestas”, svábhūmi “savoji žemė, šalis”) [2]. Tokia sváśura prasmė gražiai derinasi su senosios patriarchalinės indoeuropiečių šeimos pobūdžiu. Žmona atitekėdavo (pereidavo gyventi) į vyro šeimą; jei joje būdavo keli suaugę sūnūs, jiems vedus susidarydavo didelės šeimyninės bendruomenės, “didžiosios šeimos”. Vyriausiuoju buvo laikomas šios šeimos tėvas, kuriam paklusdavo tiek sūnūs, tiek jų žmonos ir jų palikuonys.
Vyro motinai pavadinti lietuviai naudojo anýtos terminą. Įdomu, kad sen. indų kalboje ānīta reiškia “nuosavybę, nuotakos atsineštą iš tėvų namų” [3]. Kitose indoeuropiečių kalbose giminingi žodžiai dažniausiai žymi “senelę”. Beje, sūnaus akimis vyro motina ir yra “senelė”.
Seniausias vyro brolio pavadinimas yra dieverìs. Lietuvių kalbos tarmėse jis kaip gyvoji kalba tebevartojamas iki šiol. Jo senumas nulemia, kad ir sanskrite randame tokios pat reikšmės žodį, devár-.
Aiškindamiesi ž. martì (“sūnaus žmona”), kalbininkai pastebi, kad jis bent praeityje turėjo daug platesnę reikšmių sistemą. Šis žodis buvo ir “atitekėjusi moteris visiems jos vyro šeimos nariams” ir “vyro seseris”, vartotas ir “žmonos”, “sužadėtinės”, “nuotakos” prasmėmis. Tyrinėtojai mano, kad marti yra gimininga sen.indų marya “vyras, jaunuolis, mylimasis”.
Dukters vyras visoje Lietuvoje nuo seniausiųjų laikų vadinamas žéntu. Sen. indų kalboje tą pačią reikšmę turi žodis jāmatar-, panašios kilmės gali būti ir jňāti-h “giminaitis”.
Senovės lietuvių kalboje vyro brolio žmona buvo vadinama jentė. Tolimoje Indijos praeityje ta pačia reikšme vartotas žodis yātar-.
Įdomi situacija yra su vaikų palikuonių pavadinimu. Šie dabar dažniausiai yra vadinami anūkais ir anūkėmis. Visgi, kalbininkų nuomone, pastarieji yra neseniai pasiskolinti iš slavų – baltarusių ar ukrainiečių oнук. Jau Mažvydo raštuose šiai sąvokai apibūdinti naudotas nep(u)otis, moteriškosios giminės forma – neptis ar neptė. Sans. kalboje anūkas ir anūkė atitinkamai yra nápāt ir nápt. Aptariami lietuviškieji žodžiai dabartinėje gyvojoje kalboje jau nebepažįstami [4].
Ryškias analogijas įžvelgti galima ir kituose lietuvių-indų kalbų žodžiuose-giminystės pavadinimuose. Bene labiausiai į akis krentantys tokie atitikmenys: lietuviškasis tėtė, tėtis sanskritu skamba tatá, brolis – bhrātar-, sūnus, atžala sanskritu yra sūnú, o duktė – duhitŗi [2].
Kaip matome, senieji lietuvių kalbos giminystės pavadinimai gali šį bei tą papasakoti apie mūsų tautos praeitį, padeda atsekti “kraujo giminystės” saitus su tolimomis dabar atrodančiomis tautomis.
--------------------------
[1] Straipsnis parengtas pagal R. Buivydienės knygą “Lietuvių kalbos vedybų giminystės pavadinimai” (Vilnius, 1997). Pavieniai atvejai, kai buvo remtasi kitais šaltiniais, yra nurodyti išnašose.
[2] Monier Monier-Williams. A Sanskrit-English Dictionary, etimologically and philologically arranged with special reference to cognate Indo-European languages. Delhi: Motilal Banarsidas, 1999.
[3] Kočergina V. A. Sanskritsko-russkij slovar’. Moskva, 1996.
[4] Salys A. Mūsų gentivardžiai // Ženklas ir prasmė. Vilnius, 1986.
Kopijuota iš http://www.veducentras.lt/index.php?id=28
GEOGRAPHICAL APPELLATIVES IN BALTIC HYDRONYMY:
A COMPARATIVE ASPECT
There are a lot of examples of geographical appellative onymization in the world hydronymy ( Don in Russia, Ebro in Spain, Orinoko in Venecuela , etc). Water-names in Baltic territory (Latvia, Lithuania and former Old-Prussia) are not an exception. The main aim of the report is to find Baltic hydronyms made by onymization , resp., ‘river' > River, ‘lake' > Lake, to compare their productivity, and also derivation types in all three Baltic languages.
The geographical appellatives under discussion are the following:
Latvian Lithuanian Old-Prussian [1]
upe upė ape ‘river'
ezers ežeras assaran ‘lake'
avots šaltinis apus 'spring'
dīķis prūdas , bala ? ‘pond'
strauts upelis , upokšnis ? ‘brook, rivulet'
(dial. valks, rūcis, tērce, urga).
There are several river-names and lake-names in the Baltic languages made on the basis of the native language from those appellatives with zero affixation: Lith. ežeras ‘lake' > Ežeras 7 lake-names in Lithuania, Latv. urga ‘rivulet' > Urga 4 rivulets in Latvia, Latv . strauts ‘brook' > Strauts 6 brooks in Latvia, etc. There are no extant examples of hydronyms of this sort in Old-Prussian.
As a rule, dialectal lexemes are more popular in onymization (Latv. urga, rūcis, valks). A geographical appellative is quite frequently used to name a hydroobject of another type: Latv. avots ‘spring' > Avots river-name in, Lith. šaltinis ‘spring' > Šaltinis 20 rivers in Lithuania, Old-Pr. asaran ‘lake' > Azara swamp-name in Samland.
Very often hydronyms are made from geographical terms with diminutive suffixes: Latv. ezers ‘lake' > Ezeriņš ( dimin. suffix – iņ - ) 6 lake-names in Latvia, Latv. tērce ‘brook' > Tērcīte ( dimin . suffix - īt -) several brooks in Latvia, Lith. upė ‘river' > potamonyms Upalė, Upalis, Upelė, Upelis, Upeliukas, Upytė. There are many such derivations recorded especially in Lithuania.
There are very rare cases in which a geographical appellative of a Baltic language becomes a hydronym of another language: cf. Latv. urga ‘brook' (the word of Finno-Ugric origin) and Lith. hydronyms of the hypothetical origin Urka river-name and Urkis lake-name in Lithuania.
|
|
|
| | | |
|